Išvyka į Šiaulius, į Kryžių kalną
2022m spalio 14d. 7md, 8md, 9md, 9mch, 10md, 10mch klasių mokiniai, lydimi mokytojų: Helenos Žukovskos, Vidos Riaubaitės-Juknevičienės, Lilijanos Čiuprinikovos, Galinos Anisimovos, tęsdami ilgalaikę mokyklos tradiciją vyko į ekskursiją, į Kryžių kalną, aplankė Lietuvos saulės miestą – Šiaulius.
Dar 1995 m. mokykloje gimė graži iniciatyva, vėliau tapusi tradicija, nuvažiuoti į maždaug 12 km. į šiaurę nuo Šiaulių laukuose stovintį, nelabai didelį, pailgą, per vidurį įdubusį kalną, visą tankiai nustatytą kryžiais.
Kryžių kalne pastatėme kryžių, kuri pagaminti padėjo technologijų mokytojas Genadij Beliavskij ir stalius Vsevolod Kolduba.
Šiauliuose aplankėme Katinų muziejų su mini zoologijos sodu. Nuo 70 metrų Katedros bokšto, į kurį kopėme metaliniais laiptais, apžiūrėjome miestą, susipažinome su jo istorija ir dabartimi.
Nuščiuvome lankydamiesi pirmame Lietuvoje ir Latvijoje interaktyviame baltų kultūros populiarinimo centre „Baltų kelias“. Čia šiuolaikinėmis technologijomis, eksponatų kopijomis, edukacinėmis veiklomis pristatoma baltų istorija, kultūra, gyvensena, sukuriamos galimybės ugdyti baltiškojo paveldo pažinimą ir jo išsaugojimą. „Baltų kelio“ erdvėse žaidėme keturis interaktyvius žaidimus. Biometriniais žmogaus duomenimis paremtame žaidime „Baltų „profesija“ galima pamatyti, kaip atrodytum, jei būtum verpėja, audėja, karys, žvejys ar kt. ir atsisiųsti tokį portretą nuskenavus QR kodą.
Kitas edukacinis žaidimas „Pažink baltiškus daiktus“ supažindina su baltų genčių buityje naudotais daiktais. Krentant įvairiems objektams, reikia identifikuoti, kurie priklauso baltiškajam laikotarpiui, o kurie – ne. „Nukeliauk į Baltų kasdienybę“ žaidimo technologija leidžia žmogų, stovintį prieš kamerą, perkelti į unikalią papildytos realybės aplinką, kurią jis pats pasirenka. Turistas gali sukomponuotą vaizdą su savo atvaizdu, išsisaugoti kaip nuotrauką ir atsisiųsti nuskenavus QR kodą. Daugiausiai erdvės palikta žaidimui-instaliacijai „Baltų gyvenimas“ – ant specialiai paruoštos, lietimui jautrios plokštumos projektoriai, sensoriai pristato atskirų baltų genčių savitumą, taip pat bendrus baltiškosios gyvensenos aspektus. Tai garsais, šviesomis užpildyta erdvė, kuri dar geriau leidžia pažinti senovės baltų kultūrą ir gyvenimą. Centras skirtas skatinti aktyvų lankytojų dalyvavimą, susidomėjimą, pažinimą ir informacijos įsisavinimą per pojūčius – klausą, uoslę, regėjimą ir lytėjimą. Visa informacija pateikiama lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Centras kurtas remiantis universalaus dizaino principais: yra audiogidas (keramikos, metalo apdirbimo, audimo, sutartinių temos), stendų pavadinimai pateikti Brailio raštu, žmonėms su judėjimo negalia ar šeimoms su vaikų vežimėliais yra pandusas, taip pat keltuvas patekti į sanitarines patalpas.
Labai patiko Centų kambarys, įkurtas Šiaulių universiteto patalpose. Kambario sienos ir lubos išklijuotos centais, pastatytas ir simbolinis sostas, virš kurio pakabinta didžiulė vieno lito moneta ir Lietuvos žemėlapis. Visas žemėlapio plotas išklijuotas baltais centais, gyvenvietės – 10-ies, 20-ies ir 50-ies centų monetomis, o didieji miestai pažymėti metaliniais litais. Dar vienas Centų kambario eksponatas – iš 10 litų sidabrinių monetų pagamintas Vyčio Kryžius. 2015 m. kovo 5 d. Centų kambario monetos buvo suskaičiuotos (14-os Šiaulių profesinio rengimo centro mokinių darbas užtruko 1 val. ir 40 min). Rezultatams užfiksuoti buvo sudaryta speciali komisija. Paskelbta, kad Centų kambariui įrengti panaudota 157 130 monetų; (1 cento monetų panaudota 93 437 vnt., 2 centų – 31 145 vnt., 5 centų – 29 877 vnt., 10 centų – 606 vnt., 20 centų – 414 vnt., 50 centų – 192 vnt., 1 lito monetų – 52 vnt.). Bendra monetų vertė – 3305 litai ir 65 centai. Skaičiavimo komisijos pasirašyti protokolai perduoti Lietuvos rekordų agentūrai „Factum“.
Pavargę ir laimingi vakarop grįžome į Vilnių. Mokyklos mokinių sielos kūrimo istorija tęsiasi…
Vyresn. lietuvių kalbos mokytoja Helena Žukovska
