Kaip apsisaugoti nuo COVID-19?

 

       Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja pagrindines atsargumo priemones apsisaugojimui nuo naujo korono (COVID-19) viruso sukeliamos infekcijos:

Reguliariai plaukite rankas

Reguliariai dezinfekuokite rankas skysčiu, kuriame yra spirito, arba plaukite jas su muilu. Kam to reikia? Jei ant rankų pateko virusai, dezinfekavus rankas priemone, kurioje yra spirito, ar nuplovus jas su muilu, sunaikinsite virusus.

Laikykitės respiratorinių infekcijų profilaktinės higienos taisyklių

Kosėdami ir čiaudėdami pridenkite nosį ir burną servetėle arba alkūnės linkiu; servetėlę iš karto išmeskite į šiukšlių konteinerį su dangčiu, o rankas dezinfekuokite antiseptiku, kuriame yra spirito, arba nuplaukite vandeniu su muilu. Kam to reikia? Burnos prisidengimas čiaudint ar kosint, neleidžia paskleisti virusų ir kitų ligas sukeliančių mikroorganizmų. Jei čiaudėdami ar kosėdami prisidengsite nosį ir burną ranka, mikrobai gali patekti ant jūsų rankų, o tada ant daiktų ar žmonių, prie kurių jūs prisiliesite.

Viešose vietose laikykitės atstumo

Laikykitės nuo kitų žmonių mažiausiai 1 metro atstumu, ypač, jei jie kosėja, sloguoja ar karščiuoja.

Kam to reikia? Kosėdamas ar čiaudėdamas žmogus, kuris serga respiratorine infekcija, pavyzdžiui 2019-nCoV, paskleidžia aplink save smulkius lašelius, kuriuose yra virusų. Jei jūs esate pernelyg arti tokio žmogaus, įkvėpdami oro, galite užsikrėsti virusu.

Jei įmanoma, nelieskite rankomis akių, nosies ir burnos

Kam to reikia? Rankomis liečiame daugelį paviršių, ant kurių gali būti virusų. Rankoms, ant kurių yra virusų, liesdami akis, nosį ar burną, galite pernešti virusus nuo odos į organizmą.

Pakilus temperatūrai, atsiradus kosuliui ir pasunkėjus kvėpavimui, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją

Kam to reikia? Pakilus temperatūrai, atsiradus kosuliui ir pasunkėjus kvėpavimui, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti dėl respiratorinės infekcijos ar kitos rimtos ligos. Kvėpavimo organų pažeidimo simptomai kartu su pakilusia temperatūra gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tarp kurių, priklausomai nuo paciento kelionių ir kontaktų, gali būti ir 2019-nCoV.

Ką daryti, jei jums pasireiškė lengvi respiratoriniai simptomai

Jei jums pasireiškė lengvi kvėpavimo takų pažeidimo simptomai, o jūs nekeliavote , reikia rūpestingai laikytis elementarios respiratorinių infekcijų profilaktikos ir rankų higienos, ir jei įmanoma, likti namuose, kol pasveiksite.

 

Lankydamiesi maisto produktų turguose, kuriuose parduodami gyvi gyvuliai, mėsa ir paukščiai ar kiti gyvulinės kilmės produktai, laikykitės įprastų higienos taisyklių

Jei lietėte gyvūnus ar gyvulinės kilmės produktus, reguliariai plaukite rankas švariu vandeniu su muilu; nelieskite rankomis veido, nosies ar burnos; venkite sąlyčio su sergančiais gyvūnais ir nelieskite sugedusių gyvulinės kilmės produktų. Kategoriškai venkite sąlyčio su kitais turgaus teritorijoje esančiais gyvūnais (laukinėmis katėmis ar šunimis, graužikais, paukščiais, šikšnosparniais). Venkite sąlyčio su ant parduotuvių ir turgaus paviljonų žemės ar kitų paviršių esančiomis potencialiai užkrėstomis gyvulinės kilmės atliekomis ar skysčiais.

NORMALU, KAD NERAMU DĖL COVID-19 (koronaviruso)

Pastarosiomis dienomis, beveik kasdien, Lietuvoje pasirodo pranešimai apie naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, griežtėja prevencinės priemonės, esame skatinami dirbti namuose ir vengti socialinių kontaktų. Visa tai turi įtakos mūsų vidiniams išgyvenimams – daugelis mūsų jaučia padidėjusį nerimo lygį.

Nerimas – tai normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę, tačiau kartais jis tampa per stiprus. Per stiprus nerimas arba pastovus buvimas parengties būsenoje, silpnina mūsų imuninę sistemą. Taigi, labai svarbu šioje mums visiems neįprastoje situacijoje ne tik laikytis saugumo priemonių, bet ir pasirūpinti savo psichine gerove.

Nerimo apraiškas nesunkiai galime pastebėti tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir žiniasklaidos priemonėse. Gausu straipsnių, įvairių faktų interpretacijų, emocijomis grįstų pasidalinimų šia tema. Darosi sunku išvengti informacijos, susijusios su COVID-19

Visiškai normalu, kad neramu dėl COVID-19 grėsmės. Situacija mums yra nauja, nepažįstama, sunku suprasti, kiek grėsmė reali, neaišku, kaip ir nuo ko saugotis, kyla bejėgiškumas ir mes visokiausiais būdais stengiamės atgauti kontrolę.

Dalis mūsų su nerimu tvarkosi neigdami situacijos rimtumą, kiti – kritikuodami valdžios sprendimus socialiniuose tinkluose ar be perstojo plaudami rankas. Kiekvienas naudojasi sau priimtinais būdais nerimui mažinti, deja, kai kurie tvarkymosi su nerimu būdai nėra efektyvūs ir nerimą gali dar labiau sustiprinti. Vienas iš tokių neefektyvių būdų – tai apsimesti, kad nieko nevyksta ir nieko nekeisti. Taip mes iš tiesų laikinai nurimstame, tačiau nustoję saugotis, kelsime sau pavojų. Kitas kraštutinumas – panikavimas. Tai turi priešingą poveikį – neleidžiame sau nurimti, vis apie tai galvojame, pervargstame ir darome daug ne itin efektyvių veiksmų arba pradedame pernelyg save riboti. Tokiu atveju dažnai pavojus yra išdidinamas, o galimybės apsisaugoti nuvertinamos. Kyla klausimas, kaip šioje situacijoje sau padėti, o ne pakenkti? Kas gi padėtų pasirūpinti savo psichologine gerove šiuo įtemptu laikotarpiu?
Riboti nerimą keliančios informacijos srautą. Tikrinti naujienas ne dažniau nei du kartus per dieną konkrečiai pasirinktu laiku. Taip pat rekomenduotina išjungti mobiliajame telefone iššokančius pranešimus.
Pasirinkti patikimus informacijos šaltinius. Remtis faktais, oficialia atsakingų institucijų teikiama informacija, riboti emocijomis paremtus straipsnius, komentarų peržiūrą.

Atskirti, ką galite ir ko negalite kontroliuoti. Pavyzdžiui, Jūs negalite sustabdyti viruso plitimo, tačiau galite sumažinti užsikrėtimo riziką laikydamiesi asmeninės higienos ir vengdami socialinių interakcijų.
Kiek įmanoma nekeisti sau įprastos rutinos. Pavyzdžiui, jeigu turime dirbti namuose, paskirti tam atskirą laiką, erdvę, tarsi būtume darbe.

Skirti laiko savo jausmams. Priimtinais būdais išreikšti jausmus, kylančius dėl COVID-19. Pavyzdžiui, galima rašyti dienoraštį, dalytis savo emocijomis su artimaisiais, užsiimti kūrybine veikla ar kt.
Kreiptis pagalbos į kitus arba suteikti pagalbą kitiems. Padėdami vieni kitiems suprantame, kad esame ne vieni ir šioje sudėtingoje situacijoje turime paramą.

Pasistenkite nenuklysti į svarstymus, “kas būtų, jeigu…”. Tai pastebėjus, bandyti įvertinti, kaip yra čia ir dabar.
Naudokite nemokamą mobiliąją programėlę “RAMU”: ten galima rasti atsipalaiduoti padėsiančius pratimus.
Jeigu ilgą laiką nepavyksta nurimti, skatiname kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus ar emocinės paramos telefonu tarnybas.

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė

Kontaktai

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis
centras


Kaminkelio g. 10, Vilniaus m.,
Vilniaus m. sav., LT-02182
Telefonas: (8 5) 2695522
El. paštas: rastine@sauletekio.vilnius.lm.lt

Parašyk mums

Pamokų laikas

1. 08:30 - 09:15
2. 09:25 - 10:10
3. 10:20 - 11:05
4. 11:25 - 12:10
5. 12:30 - 13:15
6. 13:25 - 14:10
7. 14:20 - 15:05
8. 15:15 - 16:00