Projektas „Užkalbink laimę“
Laimę galima susikurti vienu paprasčiausiu būdu – užmezgant pokalbį su aplinkiniais ar net savimi.
Rugsėjo 7 d. Vilniaus visuomenės sveikatos biure „Vilnius sveikiau“ prasidėjo projektas „Užkalbink laimę“, vykdomas kartu su Rimante Kulvinskyte – jo metu vilniečiai turėjo galimybę atsakyti į įvairius smagius ir netikėtus klausimus, kuriais šis projektas siekia paskatinti kalbėtis tarpusavyje, kalbinti kitus ir išklausyti. Tikime, kad vienas paprastas ar net keistas klausimas gali praskaidrinti dieną tiek klausiančiajam, tiek klausimą gavusiajam.
Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre įsitraukti į šį projektą pasiūlė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė. Noriai sutiko ir atsiliepė į šį įdomų projektą lietuvių kalbos mokytoja Ieva Vėtienė. Ji pravedė užsiėmimą „Užkalbink laimę“, kuriame dalyvavo 6mch, 6chd, 9 md ir 10 mch klasės mokiniai. Įdomu buvo pastebėti, kad mokinių amžius lemia atsakymus, tačiau didelę įtaką atsakymams daro ir asmeninė patirtis.
Devintos ir dešimtos klasės mokiniams atsakymų pakako, tačiau šeštokai sugalvojo ir savo – į klausimą „Jeigu kaskart, kai pasijuntu piktas, galėčiau virsti gyvūnu, norėčiau virsti…“ net du mokiniai sugalvojo savo atsakymus – žirgu ir kate. Taip pat jiems buvo sunku pasirinkti, ką norėtų apsikabinti aplankius liūdnoms mintims, tad dauguma rinkosi net kelis variantus. Šis atsakymas labai pradžiugino, kadangi daugiausiai atsakė, kad mamą, tėtį, o tai rodo, kad mokinių santykis su tėvais yra labai geras, jie žino, kad turi atramą. Dar vienas klausimas, kurį pastebėjo mokytoja Ieva beskaitydama mokinių atsakymus tapo labai svarbus, tai „Jei visą dieną galėčiau sakyti tik vieną žodį, aš sakyčiau…“. Daugiausiai šeštokų atsakė „ne“, o tai panašu, kad lemia prasidedantys paauglystės procesai, labai gajus nihilizmas, tuo tarpu, devintos ir dešimtos klasių mokinių atsakymai jau pasiskirstė po lygiai. Taip pat 10 klausimas irgi puikiai apibūdina amžiaus skirtumą, kadangi šeštokai rinkosi, jog nori keliauti į ateitį ir susipažinti su savo proanūkiais, o tai rodo jų smalsumą, jiems greičiausiai įdomu pamatyti ne tik proanūkius, bet ir kuo jie patys bus. Tuo tarpu vyresniųjų klasių mokiniai labiau vertina praeitį ir renkasi grįžti bei susipažinti su savo proseneliais. Galiu daryti prielaidą, kad šio klausimo atsakymus nulėmė ir esama padėtis – dalis šeštokų vis dar turi savo prosenelius (bent po vieną), tad jiems tampa ne taip aktualu keliauti pas juos, o vyresniųjų klasių mokiniai jau yra patyrę netektį. Į klausimus, kuriuose yra minimas maistas, mokiniai atsakinėjo tiesiog galvodami apie savo mėgstamus patiekalus, todėl pirmose vietose atsidūrė ledai ir šaltibarščiai. Įdomu buvo stebėti atsakinėjančius mokinius , nes kad ir kokios nuotaikos jie buvo, pamatę šiuos galimus atsakymus, jie tiesiog nudžiugo ir ėmė prisiminti vasarą. Vadinasi, tapo svarbu ne nuotaika, su kuria jie atėjo į pamoką, o asociacijos, kurios geba atkurti tau malonias situacijas, prisiminimus.
Mokytoja Ieva Vėtienė paruošė mokinių atsakymų lyginamąją analizę Power Point programa. Tai iš tiesų įdomus ir naudingas projektas, kuris leidžia mokiniams išsakyti savo jausmus ir emocijas bei įvardinti svarbiausius dalykus jų gyvenime.
Mokiniams labai patiko atlikti tokį neįprastą testą. Žinoma, pirminė reakcija buvo „o ne…vėl testas…kiek galima?“, o po testo išgirdau smagesnių frazių „kada vėl darysim tokį testą?“. Tad galiu teigti, kad mokiniams ne tik įdomu atlikti tokio tipo testus, tačiau tai yra labai naudinga, nes leidžia šiek tiek stabtelėti ir pasvarstyti apie save, supančią aplinką.
Lietuvių kalbos mokytoja
Ieva Vėtienė,
Visuomenės sveikatos specialistė
Zina Piličiauskienė
