Sveikos gyvensenos ugdymas

Sveikataunikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Todėl mokykloje sveikatos ugdymo tikslas –  padėti mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, ugdytis sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti vaikus rinktis sveiką gyvenimo būdą.

Sveikatos ugdymas – kryptingai ir sąmoningai įtvirtina teigiamą nuostatą į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoja sveikos gyvensenos įpročius, gilina žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus. Sveikatos ugdymas bus veiksmingesnis, įsitraukus visai mokyklos bendruomenei į bendras sveikatinimo veiklas – sportavimą, mankštinimąsi, iškylavimą, sveiko maisto mugių organizavimą.

Ugdant sveikatą, svarbu numatyti, kaip žmogus sveikos gyvensenos reikalavimus geba  susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, pasinaudoti sukauptomis kitų ugdymo sričių žiniomis, jas pritaikant kasdieniame gyvenime.

Galiausiai mūsų sveikata, tai ir visos tautos, valstybės turtas, kurio dėka žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Tik tokiu būdu veikdami, išugdysime harmoningai sveiką bei pilnavertį šalies pilietį.

Visuomenės sveikatos specialistė  Zina Piličiauskienė

 

KAIP APSISAUGOTI NUO ERKIŲ

KAIP IŠSIRINKTI MOKYKLINĘ  KUPRINĘ

ŠVEDIŠKAS STALAS IR SVEIKOS GYVENSENOS ĮPROČIAI

TAISYKLINGA LAIKYSENA

TYMAI SUGRĮŽTA

VANDENS NAUDA ORGANIZMUI

TRIUKŠMĄ GALIMA SUVALDYTI

VAIKAS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

 

 

                                                  Kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo?

Vanduo – gyvybės šaltinis. Tai mes ne kartą girdėjome biologijos pamokose bei skaitėme įvairiuose straipsniuose. Vandenį pažįstame įvairiausių pavidalų: jis telkšo, teka, trykšta ir laša; storiausi ledo sluoksniai yra užkloję Žemės ašigalius, netoli jų plaukioja didžiuliai ledkalniai, boluoja ledu apsidengusios kalnų viršūnės, upes ir ežerus kausto ledas; garuoja įšilusi žemė, iš karštųjų versmių veržiasi garai, tvyro rūkai, dangumi plaukia debesys.

Rytų šalių išmintis sako, kad „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę“. Niekas gražiau ir tiksliau neapibūdino vandens, kaip garsusis rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje”.

Kodėl vandeniui skiriamas toks ypatingas dėmesys? Tiesiog gerkim jį kada užsinorim. Iš tiesų ne taip viskas  yra paprasta. Dažnai problemos kyla todėl, kad dauguma mūsų paprasčiausiai užmiršta gerti paprastą vandenį. Žmonės geria kavą, arbatą, įvairius kokteilius, pieną, kompotus, vyną, alų – viską, bet tik ne vandenį.

Pateikiame 10 priežasčių, kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo:

  1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo gyvavimui (funkcijų atlikimui).
  2. Vanduo gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms.
  3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, yra būtina pasisavinimo gerinimui: baltymus skaido į amino rūgštis; riebalus – į riebiąsias rūgštis; krakmolą – į paprastuosius cukrus.
  4. Vanduo yra kaip “klijai”, suriša ląstelių membranas į visumą.
  5. Žmogaus virškinimo sistemai.
  6. Organizmo šilumos procesams reguliuoti (prakaito pasigaminimas).
  7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
  8. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
  9. Nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas.
  10. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vanduo kūno temperatūrai reguliuoti. Pavyzdžiui, jeigu nevyktų kūno temperatūros reguliavimo procesai, po 30 min. važiavimo dviračiu 70 kg sportininko kūno temperatūra pakiltų nuo 37°C iki 47°C. Kūno baltymai pradeda irti jau prie 42°C, vadinasi, tokia situacija būtų gyvybei mirtinai pavojinga.

Kas atsitiks su mano kūnu bei sveikata, jei ilgesnį laiką vartosiu per mažai vandens? Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi.
Simptomai, kurių galima išvengti vartojant pakankamą skysčių kiekį:

  • silpnumas, nuovargis ir mieguistumas;
  • žemas kraujospūdis;
  • širdies ritmo pakitimai;
  • kartais jaučiamas labai stiprus troškulys;
  • šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai;
  • galvos skausmai;
  • akių sausumas;
  • sausa burnos gleivinė;
  • gebėjimo susikoncentruoti praradimas;
  • šaltos rankos ir pėdos;
  • naktiniai mėšlungiai;
  • galimi sąnarių skausmai;
  • nešvari arba išsausėjusi oda;
  • raumeninės kūno masės sumažėjimas;
  • virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Kiek turėčiau gerti vandens? Jums reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės bei nuo individualių organizmo savybių, mitybos ir fizinės veiklos lygio ir gali būti apskaičiuotas pagal vieną iš  žemiau pateiktų formulių:

  1. Jeigu per dieną žmogaus sunaudojamo maisto energetinė vertė  apie 2000-2500 kilo kalorijų , tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio per dieną.
  2. Vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia per dieną gauti 30-35 ml vandens: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml.

Nors žmogaus kūne yra daug vandens (50-70proc. kūno masės), organizmas negali sukaupti jo atsargų. Skysčių kiekis turi būti nuolat papildomas. Dažniausiai suvartojamo vandens kiekis yra per mažas. Du litrai – tai lengvai įsimenamas orientyras „vidutiniam“ žmogui, bet ne griežtas priesakas.
Paprastai su maistu per dieną suvartojama nuo 700 ml iki 1000 ml skysčių. Vadinasi, dar 1,5 l reiktų išgerti tarp valgymų. Tyrimai rodo, kad dažniausiai žmogus per dieną papildomai išgeria vos 1 litrą skysčių. Kiekvienoms 30 minučių fizinio aktyvumo, priklausomai nuo intensyvumo, reiktų pridėti nuo 2 iki 4 stiklinių vandens. Daugiau vandens reiktų gerti ir esant karštam bei sausam orui. Ir ne tik per vasaros karščius. Jeigu nuolat būnate gerai šildomose patalpose, organizmas gali išgarinti vandens netgi daugiau negu lauke per kaitrą, nes šildomų patalpų oras būna labai sausas. Be to, dideli šalčiai taip pat skatina dehidrataciją. Per dieną suvartojamo skysčio normos nustatomos priskaičiuojant visus išgeriamus gėrimus, tačiau niekas negali būti geriau už gryną vandenį. Vandenį organizmas įsisavina geriausiai ir tik grynas vanduo neturi kalorijų.

Kuo daugiau vandens išgeriame, tuo daugiau jo norime, ir tuo mažiau norime kitų, ne tokių sveikų gėrimų. Laimei, vanduo kainuoja gerokai mažiau nei kiti gėrimai, jis švarus, ir jis pats geriausias mūsų organizmui.

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

PREVENCINIAI POKALBIAI GRUPĖSE ,,KAIP IŠVENGTI TRAUMŲ“?

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Kasmet užregistruojama apie 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutinka vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus, kurių dauguma įvyksta namuose. Tai kelis kartus viršija išsivysčiusių Europos šalių statistinius rodiklius. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija – svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Įrodyta, kad net devynių iš dešimties nelaimingų atsitikimų galima išvengti. Dauguma vaikų laisvalaikį praleidžia vieni, be tėvų ar kitų suaugusiųjų pagalbos, dėl laiko stokos jiems nesuteikiama pakankamai informacijos kaip elgtis ir atpažinti pavojus tykančius kieme, gatvėje, namuose, paplūdimyje, kokių priemonių imtis atsitikus nelaimingam įvykiui, kad buityje naudojamos medžiagos ne tik teikia naudą, bet ir gali pakenkti žmogaus sveikatai, kad vaistus vartoti galima tik sergant, kai juos duoda medikai ar tėvai, žinoti pagalbos telefonų numerius. Vaikai turi žinoti saugumo taisykles. Žinios ugdo pasitikėjimą savimi. Kai vaikai patys pastebi, aptaria ir suaugusiųjų prižiūrimi išbando pavojus, jie tampa ne tokie viliojantys. Būtina informuoti vaikus, jų tėvelius, kur pavojinga žaisti, kokios galimos traumos, siekti jų išvengti. Vaikų mokymas yra vienas iš svarbiausių sužalojimų prevencijos principų. Kovo 9 d.  mūsų mokykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė, atsižvelgdama į vaikų amžių, aiškino apie tai, kas yra nesaugu, apie pavojus, tykančius namuose, taip pat kaip jų išvengti. Rodė ir papasakojo,  kokiais daiktais jie gali susižaloti, kaip išvengti tokių sužalojimų. Kad mokymų metu mažesni vaikai įgytų reikiamų žinių pagelbėjo įvairios spalvinimo knygutės, užduotys ir žaidimai, viktorinos. Vaikų saugos  mokymas nebūtinai turi būti nuobodus, varginantis ir alinantis užsiėmimas, atvirkščiai – tai linksmas procesas, ateityje padėsiantis apsisaugoti nuo traumų.

 

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

                                                     Kaip apsisaugoti nuo TBC?

Nuo tuberkuliozės nėra apsaugotas nė vienas. Šia itin pavojinga liga užsikrėsti ir susirgti gali visi kvėpuojantys. Be to, tuberkuliozės bakterijos tampa vis pavojingesnės, todėl būtina nepamiršti periodiškai pasitikrinti

Manoma, kad vienas ligonis kasmet gali užkrėsti iki 15 sveikų žmonių, tačiau iš karto suserga ne visi. Organizme tuberkuliozės mikobakterijos gali suaktyvėti praėjus daugeliui metų nuo užsikrėtimo patyrus stresą, nusilpus imunitetui ar susirgus kitomis ligomis.

Plaučių tuberkuliozę galima nustatyti ne tik iš pagrindinių simptomų – kelias savaites trunkančio kosulio, skausmo krūtinėje, skreplių ir kraujo atkosėjimo, – apie šią ligą skelbia ir svorio kritimas, nuovargis, nedidelis karščiavimas.

Tyrimai rodo, kad atsitiktinio kontakto metu, pavyzdžiui, parduotuvėje ar viešajame transporte, užsikrėsti tuberkulioze beveik neįmanomaDidžiausia rizika susirgti šia liga yra šeimos nariams, ilgą laiką gyvenantiems viename kambaryje ir bendraujantiems su sergančiu, bei darbovietėje.

Visiškai panaikinti sergamumo tuberkulioze iki šiol nepavyko nė vienai valstybei, tačiau pastaruoju metu užregistruotų tuberkuliozės atvejų mūsų šalyje mažėja. Vis dėlto Lietuva priskiriama prie valstybių, kur sergamumas tuberkulioze yra vidutinis.

Specialistų rekomenduojama profilaktika:

  1. Būtinas profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo bei paslaugų teikimo gyventojams srityse.
  2. Gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas (nedarbo, skurdo, narkotikų, alkoholio vartojimo mažinimas, gyvenimo sąlygų gerinimas).
  3. Nuolatinis imuniteto stiprinimas, sveika mityba, reguliarus darbo ir poilsio režimo laikymasis, drėgnas patalpų valymas ir vėdinimas.
  4. Karščiuojant, krentant svoriui, atsiradus silpnumui, pradėjus kosėti, prakaituoti, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.
  5. Svarbiausia priemonė – visą gydymo kursą medicinos personalo kontroliuojamas kokybiškas tuberkuliozės gydymas ligoninėse iki visiško pasveikimo.
  6. Specialistai pataria skiepytis.

 

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

                                                                      ĖDUONIES PROFILAKTIKA

Dantų ėduonis (kariesas) – tai lėtinė infekcinė dantų liga, sukelianti danties kietųjų audinių irimą. Aplink dantį esančios bakterijos skaido angliavandenius, sukurdamos rūgštinę terpę, kurioje ilgainiui tirpsta danties audiniai. Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi dantų liga ir net 99% Lietuvos gyventojų dantys yra pažeisti ėduonies.

Ėduonis gali formuotis ir sveikame, ir  plombuotame dantyje. Tik nuo laiko priklauso, ar dantyje atsirado vos pastebima balta dėmė, ar ėduonies proceso metu susidarė ertmė. Be to, dantys nevienodai pažeidžiami skirtingais amžiaus tarpsniai. Žinoma, kad ėduonis ypač pažeidžia dygstančius dantis, kurie sąlyginai yra mažiau mineralizuoti. Dygimo laikotarpiu ilgą laiką nedalyvauja kramtyme, dėl to susidaro palankios sąlygoms kauptis apnašoms ant jų paviršių.

Dantų ėduonies atsiradimo  priežastys:

  • nereguliari burnos higiena, retai
  • planuojami vizitai pas gydytoją odontologą;
  • didelis cukraus ir kitų angliavandenių vartojimas;
  • dažnas užkandžiavimas, po kiekvieno valgio nesivalant dantų;
  • nepakankamas vartojamų skysčių kiekis;
  • rūkymas.

Taigi, siekiant išvengti ėduonies, visų pirma rekomenduojame atsižvelgti į pagrindines šios ligos atsiradimo sąlygas ir pritaikyti savo kasdienius įpročius atitinkamai.

Pagrindiniai ėduonies simptomai:

  • pakitusi danties spalva;
  • blogas burnos kvapas;
  • danties skausmas valgant;
  • danties skausmas geriant šaltus ir karštus gėrimus;
  • vizualiai matomos tamsios dėmės arba apčiuopiamos danties deformacijos;
  • pūliai aplink dantį;
  • gali būti paburkusios dantų smegenys.

 

Ėduonies profilaktika:

  • burnos higiena;
  • dantų pastos su fluoridu naudojimas;
  • reguliarūs vizitai pas odontologą;
  • mitybos korekcija;
  • plombavimas, pašalinus pažeistą danties dalį.

Dantų ėduonis dažniausiai pirmasis žingsnis link ligų, kurios vėliau gali sąlygoti net ir dantų netekimą. Taigi, labai svarbu burnos ertmei skirti kuo daugiau priežiūros, tinkama dantų priežiūra turėtų tapti kasdieniu įpročiu.

KAS YRA PIENINIŲ DANTŲ PROFILAKTIKA?

Vaiko dantų  profilaktika reikėtų pradėti rūpintis gerokai prieš vaiko gimimą. Būsimos mamos specialioji dieta – viena iš pirmųjų profilaktikos priemonių. Be to, įvertinus angliavandenių įtaką ėduonies vystymuisi, galima pasirinkti tinkamą šių medžiagų patekimą į vaiko organizmą. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl savo vaiko mitybos, ir laikykitės sveikos mitybos.
Subalansuota mityba – dantų ir viso organizmo sveikatos garantas, bet kokiame amžiuje. Išmokite tinkamos burnos higienos, ir nepamirškite to išmokinti savo vaiką. Nereikėtų menkinti rekomendacijų dėl dantų valymo laiko, valymo judesių įvairovių – tai taip pat yra dantų ėduonies profilaktika.
Vėliau yra rekomenduojama periodiškai lankytis pas higienistą, kuris efektyviausiai pašalins dantų apnašas ir akmenis. Taip pat reguliarūs vizitai pas odontologą gali padėti aptikti ėduonį pradiniuose vystymosi etapuose. Ėduonį reikia gydyti, net jeigu jis atsirado ant pieninių dantų. Svarbų vaidmenį pieninių dantų profilaktikoje užima mikroelementas fluoras, kurį galima rasti maisto produktuose, vandenyje, dantų pastoje. Saikingas fluoro kiekis organizme stiprina dantų emalį, mažina ėduonies riziką.

Svarbiausios profilaktinės priemonės:

  • profesionali burnos higiena;
  • burnos ertmės higienos mokymas;
  • vagelių hermetizavimas silantu;
  • vietinės fluoridų aplikacijos.

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

                                                                              BURNOS HIGIENA

 Dantų ėduonis (kariesas) – tai lėtinė infekcinė dantų liga, sukelianti emalio ir dentino demineralizaciją. Jos klinikinė išraiška –  įvairaus intensyvumo emalio, dentino demineralizacijos židiniai, kurie palaipsniui gali progresuoti iki visiškos danties kietojo audinio destrukcijos. Ankstyvųjų demineralizacijos požymių kliniškai pastebėti neįmanoma, o plika akimi matomos emalio dėmės arba ertmės rodo jau pažengusią emalio, dentino demineralizaciją.

Pagrindiniai dantų ėduonį sąlygojantys veiksniai

  • Mikroorganizmai
  • Dantys
  • Organizmas
  • Laikas
  • Substratas

Asmens burnos higiena

Tai kasdieninė burnos priežiūra, kurią atlieka visi žmonės, vartodami asmens higienos priemones. Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamos asmens burnos higienos, ugdyti ir diegti įgūdžius. Didelę įtaką turi tėvai, tinkamas jų pavyzdys. Odontologas arba burnos higienistas gali tik patarti, paskatinti.

Pagrindinis asmens burnos higienos metodas –  valant dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti žalingą jų poveikį burnos audiniams.

Kiti metodai: tarpdančių valymas higieniniu siūlu, liežuvio valymas, skalavimas tam skirtais tirpalais, burnos drėkinimas specialiaisiais aparatais (vandens srove).

Asmens burnos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai dantų siūlai (flosai), krapštukai, dantenų stimuliatoriai, burnos drėkintuvai, dantų pastos, skalavimo skysčiai.

Gerai valant burną veiksmingesnės kitos profilaktikos priemonės( profesionali higiena, fluoridų vartojimas), gerėja emalio mineralizacija ir brendimas, dantenų medžiagų apykaita.

Kaip pasirinkti dantų pastą?

Odontologai teigia, kad nesant didelių problemų tinka kasdienio naudojimo pasta. Kitais atvejais verta pasitarti su odontologu, kuris nurodytų, kokią dantų pastą ir kiek laiko naudoti. Pavyzdžiui, jei kraujuoja dantenos, dar nereiškia, kad padės pasta nuo uždegimo. Mat dantenų problemas gali sukelti dantų apnašos ir akmenys. Taigi pirmiausiai reikėtų juos pašalinti – šalinti ne pasekmes, bet priežastį.

Nors geriausiai dantis nuo ėduonies apsaugo pastos su fluoru, jos tinka taip pat ne visada. Kai kurie stomatologai jas naudoti pataria tik tiems, kurių dantys dar nėra smarkiai pažeisti ėduonies. Kitiems geriausia rinktis pastą su mineralais ir vitaminais. Pastos su fluoru netinka ir turintiems dantų protezus ar implantus, nes didesnė fluoro koncentracija gali juos tirpdyti. Beje, fluoras, patekęs į organizmą, veikia kaip toksinas, kitaip tariant, sukelia apsinuodijimo simptomus. Tiesa, reikia nuryti nemažą jo kiekį. Būtent todėl pastos su fluoru pavojingos mažiems vaikams, kurie dar nemoka po dantų valymo gerai išskalauti burnos. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikams yra gaminamos specialios pastos be fluoro. Pastas odontologai pataria keisti gan dažnai. Mat prie jų veikliųjų medžiagų priprantama.

Kaip pasirinkti ir kada keisti dantų šepetėlį?

Burnos higienistai dažniausiai rekomenduoja minkštus šepetėlius, mat jais valytis dantis saugiau. Brūžinant netaisyklingai, kietas šepetėlis gali traumuoti dantenas, apnuoginti dantų kaklelius, tada jie tampa jautrūs, reaguoja į rūgštų ar saldų maistą, vystosi kariesas. Jei naudojamos balinamosios, daug abrazyvinių dalelių turinčios pastos, neigiamas poveikis gali būti dar stipresnis.

Derėtų atsižvelgti ir į galvutės dydį. Mat kai kuriuos žmones valant dantis pykina, ypač, kai tenka švarinti krūminius dantis. Tokiu atveju tinkamesnis mažą galvutę turintis dantų šepetėlis. Šį variantą patariama rinktis ir blogulio kamuojamoms nėščiosioms. Be to, mažesnė galvutė lengviau pasiekia sunkiai prieinamas vietas, ypač tada, kai šepetuko kaklelis yra lankstus.

Šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei. Bet svarbu, kad šepetėliai nenusidėvėtų. Juos patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius. Vis dėlto tai reikia vertinti individualiai. Kad reikia naujos valymo priemonės, rodo išsikraipę šereliai. Be to, daugelis šepetėlių

turi spalvos indikatorius – galvutės viršūnėje esančius kitos spalvos šerelius. Kai jie išbąla, nušviesėja, šepetuką reikia keisti. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Patariama:

1.Gerti daug vandens – tai “natūralus” burnos ertmės valymas , kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuoto gėrimo ir raudono vyno, tam, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų. 2.Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusio dantų apnašo. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.

3.Dantų valymas pavartojus labai rūgščių gėrimų – atsigėrus apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantis. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių, ir tik tada valytis dantis. 4.Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu.

5.Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį.

6.Šiaudelio naudojimas – gėrimus kaip kava ar raudonas vynas patariama gerti pro šiaudelį, kuris sumažins prisilietimą tarp dantų ir dažančio gėrimo. Šiaudelį patariama naudoti ypač tiems pacientams, kurie po dantų balinimo procedūros negali atsisakyti šių gėrimų.

7.Tinkamo šepetėlio pasirinkimas – dantų valymui patariama rinktis šepetėlį, kuris yra su minkštais šereliais , nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius.

8.Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašą nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis. 9.Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys kaip teisingai valyti dantis.

9.Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys kaip teisingai valyti dantis.

 

Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

       Vėl kviečia iniciatyva „Švarių rankų šokis 19“!

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau aštuntus  metus iš eilės, kviečia ikimokyklinių įstaigų auklėtinius, pradinių klasių moksleivius ir jų šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 19“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.

Higienos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl ULAC ragina ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių ugdytinius bei šeimas lavinti asmens higienos įpročius ir kviečia kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų ir teisingo kosėjimo etiketo svarbą – sukurti originalų šokį. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš.

Užkrečiamųjų ligų prevencijai itin svarbi higiena. Per nešvarias rankas plinta įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos, galinčios sukelti rimtų pavojų sveikatai, tačiau daug užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė, gripas, tymai ar ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos plinta oro lašeliniu keliu. Pavyzdžiui, tuberkulioze vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie serga atvira šios ligos forma, todėl svarbu mažiesiems rodyti tinkamą pavyzdį bei ugdyti rankų plovimo ir kosėjimo etiketo įpročius.

Iniciatyva „Švarių rankų šokis“ skirta ugdyti teisingus vaikų rankų higienos įpročius, susipažinti su kosėjimo etiketu ir į procesą pažvelgti linksmai.

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras kasmet atsiliepia į kvietimą ir paruošia šokį. Mes manome, jog dalyvavimas šioje iniciatyvoje jau yra laimėjimas, todėl 3b klasės auklėtiniai noriai įsijungė į šią iniciatyvą. Dėkojame 3b klasės mokiniams, klasės vadovei Natalijai Valerinai, šokių mokytojai Ievai Zavadzkaitei bei šokį įrašiusiam mokytojui Vladimirui Blizgunovui.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

                           TOLERANCIJOS DIENA „SAULĖTEKYJE“

Jei visi būtų vienodai stiprūs, gabūs, drąsūs, išpažintų vieną religiją, turėtų vienodas vertybes ir požiūrį, kalbėtų viena kalba – viskas būtų labai paprasta. Deja, pasaulis nevienalytis, labai skirtingas ir greitai besikeičiantis. Gyventi šių dienų pasaulyje nėra lengva, tačiau labai įdomu, jei esi pasirengęs būti šalia kitaip mąstančių, kalbančių, atrodančių, gyvenančių ir esi atviras užmegzti abipusiai pagarbų dialogą.

Ko reikia, kad būdami skirtingi mes draugautume, gyventume taikoje ir mokytumėmės vieni iš kitų, bet ne stumtume tuos kitoniškumus tolyn, galvodami apie juos, kaip atsiradusius nepatogumus gyvenant demokratinėse valstybėse? Apibendrinant vienu žodžiu – TOLERANCIJOS. Todėl privalome apie tai pradėti kalbėtis ir mokytis tolerancijos nuo mažų dienų. Tai turi tapti kiekvieno pedagogo atsakomybė glaudžiai bendradarbiaujant su tėvų bendruomenėmis.

Tolerancija – tai yra požiūris. Požiūris, kuris nesmerkia, bet atveria duris pokalbiui, leidžiančiam suderinti interesus, išgirsti argumentus. Požiūris, kuris toleruoja kitokią nuomonę ir leidžia būti atviriems, padėti, rūpintis, o kartais ir keistis. Požiūris, kupinas meilės ir empatijos. Tai požiūris, grindžiamas daugybe gražių vertybių, iš kurių svarbiausia – pakantumas.

Supratome, kad žodis tolerancija yra didis ir pakankamai sudėtingas suprasti mažam vaikui. Tačiau pasidalinimas mintimis apie toleranciją, diskusijos apie tai, kodėl ir kam turėtume būti tolerantiški atnešė daug gražių idėjų, kaip galėtume kartu su vaikais to pradėti mokytis.

Todėl „Saulėtekio“ mokykloje buvo suorganizuotas plakatų konkursas „Tolerancijos švyturys“. Į jį įsitraukė visos klasės. Tolerancijos dieną ant kiekvienos klasės durų galėjome grožėtis mokinių darbais. Nuostabūs ir nepakartojami meno kūriniai, piešti mokinių širdimi ir pozityviomis emocijomis.

Mes, vertinimo komisijos nariai, kartu su mokinių aktyvu, manome, jog nugalėjo visi dalyvavę konkurse, nes tai parodo kiekvieno iš mūsų gebėjimą priimti kitą ir kitokį. Taip pat suvokti, jog kiekvienas esame verti būti mylimi suprasti ir priimti kolektyvo. Džiaugiamės, kad tokie renginiai mokykloje vyksta kasmet, tik vis kitokia forma, kitomis išraiškos priemonėmis.

Ačiū visiems dalyvavusiems šios dienos renginyje ir iki susitikimų kitais metais.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Graži šypsena

2019 metų spalio pradžioje  Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre vyko trijų pakopų pamokėlės priešmokyklinukams ir  1–4 klasių mokinukams apie dantukų priežiūrą. Užsiėmimų metu Antakalnio poliklinikos gydytoja odontologė  supažindino mažuosius su danties sandara bei galimomis dantų ligomis, mokė prižiūrėti dantukus. Mokiniai žiūrėjo mokomuosius filmukus, atliko užduotėles iš užduočių knygelės: ,,Laiminga šypsenėlė‘‘, diskutavo, kaip prižiūrėti ir apsaugoti savo dantukus, koks maistas kenkia dantims ir kokius maisto produktus reikia valgyti, kad dantukai augtų stiprūs, sveiki ir kuo ilgiau išsaugotume gražią šypseną.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė pristatė demonstracinį dantų šepetuką, dantų bei  apnašų modelį. Šių priemonių pagalba mokiniai galėjo praktiškai pristatyti savo burnos higienos įgūdžius. Žiūrėdami į modelį vaikai skaičiavo savo dantukus. Jie sužinojo, kiek jų turi ir kiek turės užaugę, susipažino su dantukų priežiūra, mokėsi taisyklingai juos valyti. Išsiaiškinome, kokią pastą ir šepetėlį pasirinkti, kiek laiko jį naudoti. Diskutavome, kodėl reikia lankytis pas odontologą.

Nuo pat mažumės vaikams formuodami teisingus dantų priežiūros įpročius, išsaugosime ne tik gražią šypseną, bet ir bendrą vaiko gyvenimo kokybę. Dantų ėduonis yra pasaulyje viena labiausiai paplitusių ligų. Pamokos pabaigoje siekiant, kad burnos higienos įgūdžių formavimo vaikams buvo išdalinti dantukų valymo kalendoriai, vaikai prisižadėjo, kad sąžiningai pildys kalendorius  ir dantukus valysis du kartus per dieną – ryte ir vakare.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

TUBERKULIOZĖ

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras jau kelinti metai iš eilės atsiliepia į ULAC centro kvietimą dalyvauti viktorinoje apie TB.

Šiais mokslo metais kovo 21 d. mielai sutiko parodyti savo žinias dvi aštuntos klasės. Prieš pradedant viktoriną biologijos mokytoja Jelena Jermolenko ir etikos bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė paruošė informacinę medžiagą apie TB, kurią demonstravo mokyklos fojė, pirmame aukšte. Prezentacijoje buvo pateikta visa medžiaga apie TB, kur kiekvienas bendruomenės narys galėjo susipažinti su šia nemalonia liga, plintančia gyventojų tarpe.

Tuberkuliozė (TB) – užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Mycobacteriumtuberculosis. TB bakterijos dažniausiai puola plaučius, bet jos gali pažeisti bet kurią kūno dalį, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ar galvos smegenis. Negydoma tinkamai tuberkuliozė gali būti mirtina. Ar visiems užsikrėtusiems asmenims liga pasireiškia vienodai? Ne visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis suserga šia liga. Tuberkulioze užsikrėtę, bet šia liga nesergantys, žmonės nieko nejunta ir gali niekada nesusirgti. Infekuoti tuberkuliozės bakterijomis asmenys gali jausti neaukštą temperatūrą, bendrą silpnumą, tačiau jiems nerandama lokalių tuberkuliozės pažeidimų ir jie neplatina tuberkuliozės bakterijų.

Pradedant viktoriną klasės susiskirstė į komandas po penkis bei sugalvojo komandos pavadinimą. Prezentacijos metu mokiniai matė vienodus klausimus į kuriuos ir reikėjo pateikti atsakymus. Atsakant į klausimus komandos galėjo papildyti vieni kitus ir taip užsidirbti po papildomą balą. Prezentacijoje buvo pateikta daug ir įvairių klausimų, susijusių su šia liga.

Pvz.:

Kaip tuberkuliozė plinta?

Kokie pagrindiniai  tuberkuliozės simptomai?
Jeigu turėjau kontaktų su sergančiu tuberkulioze asmeniu, ar galiu ją perduoti kitiems?

Kokie asmenys turi didžiausią riziką susirgti tuberkulioze?
Ar tuberkuliozė išgydoma?
Kodėl vaistus nuo tuberkuliozės reikia vartoti ilgai ir reguliariai?
Kaip neplatinti tuberkuliozės bakterijų?
54233869_428345261246695_6834569041374347264_n (1) 54798152_370955623495471_7507172928656506880_n (1)

Mums, mokytojoms, svarbu mokinių aktyvus dalyvavimas ir domėjimasis šia liga bei apsisaugojimo būdais. Taip pat džiaugėmės jų turimomis žiniomis ir gebėjimu atsakyti į pateiktus klausimus. Kova tarp komandų vyko apylygė, todėl visos apdovanotos padėkos raštais. Sutarėme, kad kitais metais vėl dalyvausime ir rungsimės jau su kitomis klasėmis.

Etikos vyresnioji mokytoja, visuomenės sveikatos specialistė

Zina Piličiauskienė

 

 

Akcija „Pertrauka tyloje“

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet mūsų mokykla neliko abejinga atsiliepdama į Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuotą akciją „Pertrauka tyloje“.

Kiekvienas iš mūsų yra nuolat apsuptas daugybės garsų. Mes taip prisitaikėme prie jų, kad akustinį užterštumą laikome natūraliu, nebekreipiame dėmesio į minios, automobilių, muzikos, fone veikiančio televizoriaus keliamą triukšmą. Ir visgi, reikėtų kuo dažniau pasilepinti tyla. Mokslininkai dar 2013 metais, remdamiesi kraujo spaudimo ir kraujo cirkuliacijos smegenyse rodikliais įrodė, kad dvi minutės tylos labiau veiksmingos atsipalaidavimui negu relaksacinės muzikos klausymasis. Antra, taip pat reikšminga mokslininkų išvada, jog dvi valandos tylos per dieną skatina naujų ląstelių formavimąsi smegenyse, hipokampe. Ši smegenų sritis atsakinga už mokymąsi, atmintį ir emocijas. Trečia, tyla skatina kūrybingumą. Netgi tada, kai mes ilsimės, smegenys vis tiek išlieka aktyvios. Ramybės būsenoje jos apdoroja ir įsisavina gautą informaciją. Jeigu šis procesas vyksta sėkmingai, nesiblaškant dėl triukšmo ir kitų trukdžių, įsijungia režimas, susijęs su emocijų ir prisiminimų integracija, atsiskleidžia fantazija, atsiveria snaudę vaizduotės gabumai, atsistato mūsų protiniai resursai . Rezultatas: pabuvę tyloje smegenys gali atkurti tai, kas buvo pažeista pernelyg didelio triukšmo, o tuo pačiu  mes tampame kūrybingesni ir atviresni pasauliui. Svarbiausias vaistas, harmonizuojant asmenybę – tyla.

Kai tuo tarpu per didelis triukšmas negatyviai veikia smegenis, o tai padidina streso hormono lygį. Triukšmas trukdo kokybiškai atlikti užduotis darbe ir moksluose, jis gali tapti motyvacijos, dėmesingumo trukdžiu, pagausinti daromų klaidų skaičių. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurie gyvena ar mokosi netoli automobilių kelių ir gatvių, geležinkelių, gauna prastesnius pažymius už skaitymą ir kalbų mokymąsi nei tie, kurie gyvena ramesniuose rajonuose.

Todėl, remdamiesi mokslininkų išvadomis ir savo žiniomis apie tylą, maloniai prisijungėme prie šios malonios akcijos „Pertrauka tyloje“, ir suvokėme, kad tai pačių mūsų sveikatai naudingas dalykas, kuris nieko nekainuoja, o padaro didelius stebuklus.

Mokinių sentencijos  apie tylą:

Tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų. Jeigu ką nors sugadini kalbėdamas, gali pataisyti tylėdamas.

Kalbėk tik tada, kai tavo žodžiai bus gražesni už tylą.

Nieko geresnio nežinau už tylą.

Tyloje girdžiu ir suprantu pats save.

Tyla manyje parodo asmenybės brandą.

Tylėjimas ne visada gerai, bet tylėdamas geriau girdžiu kitus.

Tyla gydo žmones, o žodis, kartais, stipriai sužeidžia.

Tik tyloje gali išgirsti pačius svarbiausius žodžius, kuriuos tau šnibžda kiti.

Kai tyla apgaubia mane, pasijuntu pačiu laimingiausiu žmogumi, nes toje tyloje suprantu save.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas

Vilniaus „Saulėtekio mokykloje-daugiafunkciame centre

 

Individualius vaikų raidos ypatumus atitinkantis lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas mokykloje: misija sudėtinga, bet įmanoma ir labai reikalinga.

Mokykla turi padėti as­meniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti savimonę, kūrybiškumą, atsakomybę. Siekiant ugdyti visapusiškai brandžią asmenybę svarbu, kad ugdymas būtų kuo labiau įvairiapusis ir suteiktų vaikui aktualių žinių iš įvairių sričių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos akcentuoja jaunų žmonių lytinio mokymo poreikio svarbą.

Lytinis ugdymas – tai pedagoginės veiklos procesas, nukreiptas į prigimtinių jaunosios kartos fizinių lytinių galių (lytinio potraukio) suvaldymą valios pastangomis, kad jos būtų įasmeninamos, priimamos kaip gėris bei perkeičiamos į asmens dvasines, kūrybines galias.

Lytinis švietimas – tai procesas, kuris nukreiptas „į žinias, kurios padėtų išvengti ankstyvų lytinių santykių padarinių: lytiškai plintančių ligų, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų. Jo tikslas – išmokyti jaunimą naudotis išorinėmis priemonėmis, kurios padėtų sumažinti rizikingos lytinės elgsenos padarinius.

Lytiškumo ugdymas – specializuotas procesas, kuriuo siekiama padėti ugdytiniui suvokti, priimti kaip asmeninį gėrį ne tik savo lytį, bet ir kitą kaip lygiavertį sau ir išreikšti savo specializuotą lytiškumą kūryba ir darnia skirtingų lyčių asmenų bendryste.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, kaip ir mūsų mokykloje lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai vykdomas pagal Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Mokinių lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai yra bendrojo ugdymo turinio dalis, grįsta visuminiu lytiškumo supratimu ir vertybinių nuostatų bei gebėjimų ugdymu, teikiant mokslo patvirtintas žinias. Tai kryptingas ir tikslingas ugdymas apie kūno, emocinius, socialinius lytiškumo aspektus. Tai nėra tiesiog vienkartinis informacijos pateikimas, norint suteikti žinių lytiškumo klausimais. Tai yra vaiko asmenybės ugdymas, nuolatinis nenutrūkstantis procesas. Mokyklos uždavinys – padėti ugdyti teigiamą santykį su savo kūnu ir darnius, pagarbos ir lygiagretiškumo principais pagrįstus santykius su aplinkiniais žmonėmis. Trumpai tariant, tai visą žmogaus gyvenimą ir funkcionavimą apimantis ugdymas, pritaikytas skirtingiems vaiko raidos tarpsniams ir poreikiams.

Vaikai ir paaugliai nori, kad tėvai ar kiti artimi suaugę žmonės laisvai kalbėtų jiems aktualiais klausimais. Deja, daugelis tėvų vengia šių temų, stengiasi greitai nukreipti pokalbius kita linkme. Dažnai mano, jog vaikams dar per anksti apie tai galvoti ir kalbėti.

Vaikams ir paaugliams kyla daugybė klausimų, į kuriuos labai svarbu atsakyti. Priešingu atveju vaikai atsakymus ras internete, iš draugų ar kitur. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad vaikus pasieks iškreipta ar net melaginga informacija, dėl ko vaikai gali atsidurti pavojingose situacijose. Interneto erdvėje labai daug seksualinių vaizdų ir temų, vaikų neįmanoma apsaugoti nuo šių dalykų, tačiau svarbu formuoti tinkamą, moralų ir sveiką požiūrį į lytį, kūną, seksualumą, šeimą.

Norėdami padėti vaikams vystytis ir augti sveikoje aplinkoje Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojai pasikvietė specialistus iš Antakalnio poliklinikos, kurie vedė užsiėmimus, atitinkančius amžiaus tarpsnius 5-6; 7-8 ir 9-10 klasių mokiniams. Manome, kad tokie užsiėmimai yra naudingi tiek mokytojams, kurie įgauna praktinės patirties vesti tokius užsiėmimus, tiek mokiniams, išgirdusiems iš specialistų tikrą, mokslu paremtą informaciją apie  lytinę ir reprodukcinę sveikatą.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Kampanija „Už saugią Lietuvą“ Saulėtekyje                                                                                                        39

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras visada aktyviai dalyvauja  įvairiose iniciatyvose, susijusiose su patyčiomis. Ir šiais mokslo metais atsiliepėme į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir „Vaikų linija“ inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ pateiktą testą „Įveik patyčias“.

Šios veiklos mokykloje iniciatorė etikos mokytoja Zina Piličiauskienė. Šioje iniciatyvoje maloniai pasisiūlė dalyvauti  biologijos mokytoja Jelena Jermolenko ir informacinių technologijų mokytoja Oksana Lukša. Užpildyti testą pasisiūlė 6md ir 7m klasės. Vaikai į pateiktus klausimus turėjo atsakyti bei pagrįsti savo atsakymą. Malonu stebėti iš šalies susikaupusius ir aktyviai dirbančius moksleivius.

Savaitės pabaigoje iniciatyvą parodė ir vaikų gerovės komisija, kuri į šią veiklą įtrauks ir 6 mch, 7 mch, 8-10 klasės mokinius. Su šiomis klasėmis dirbs istorijos mokytoja Ingrida Ivanavičė, anglų kalbos mokytoja AnetaKomisarovienė bei informacinių technologijų mokytoja Oksana Lukša.

Smagu žinoti, jog mūsų mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja tokiose akcijose ir patys siūlo sprendimus, kad mokykloje būtų kuo mažiau patyčių arbaiš vis su jomis nesusidurtume.

 

Etikos vyresnioji mokytoja

Vaikų gerovės komisijos narė

Zina Piličiauskienė

„SVEIKATIADA“

download

„Sveikatiada“– tai ilgalaikė sveikos gyvensenos ugdymo programa, kuri suteikia vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Projektas išskirtinį dėmesį skiria mokyklų bendruomenėms, kurias kviečia smagiai ir mokiniams patraukliomis priemonėmis (žaidynėmis, viktorinomis bei kita netradicine aktyvia veikla) per pamokas, pertraukas ar po pamokų ugdyti moksleivių supratimą apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. „Sveikatiados“ veiklas projekte dalyvaujančiose mokyklose organizuoja mokytojai, įgyvendindami Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą „Sveikatos ugdymo programą“ bei pritaikydami „Sveikatiados“ siūlomas inovatyvias moksleivių ugdymo priemones savo dėstomose pamokose bei neformaliajame ugdyme.

Šiais mokslo metais planuojama naujų renginių, bus tęsiami ir tradiciniai. Spalio 1 dieną startuoja nacionalinis aktyviausios sveiką gyvenseną propaguojančios klasės konkursas „Sveikuoliai – Šaunuoliai“. Šis konkursas tęsis iki kitų metų balandžio. Spalį mokiniai dalyvaus tradiciniame „Vaisių ir daržovių mitinge“, paminės Sveikos mitybos dieną ir kt.

„Sveikatiada“ – tai bendra valstybinių įstaigų, socialiai atsakingo verslo bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. „Projektą remia ir jame dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas ir kt. Projekto vykdytojas – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.

Kodėl verta dalyvauti „Sveikatiados“ renginiuose?„Sveikatiada“ vadovaujasi šūkiu „Sveikai gyventi yra smagu“. Programos tikslas – ugdyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius, taikant įdomias ir patrauklias priemones. Renginiuose mokiniai ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir sužino aktualios bei naudingos informacijos apie sveikatingumą. Pasisėmę „Sveikatiados“ idėjų, ugdytiniai susidomi sveika gyvensena. Taigi ši programa – puikus bendradarbis įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Sveikatos ugdymo bendrąją programą.

Mūsų mokykloje į šį projektą aktyviai įsitraukė dvi penktos klasės, vadovaujamos iniciatyvių klasės vadovių Jelenos Tiurinos ir Astos Pakalnienės. Jų auklėtiniai sumaniai atlieka užduotis, jas siunčia projekto organizatoriams vertinimui bei viešinasi facebook`e. Galima tik pasidžiaugti, jog mokinukai ne tik aktyviai dalyvauja, bet ir domisi sveika gyvensena.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

gerasis-laselis_155416

Gerojo lašelio diena

2019 m. kovo 5 d. Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre pasibaigė, daugiau nei dvi savaites vykdyta, akcija „Gerojo lašelio diena“, kurios metu buvo surinkta 300 eurų. Bendruomenės suaukoti pinigai bus perduoti Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“, paremti onkohematologinėmis ligomis sergančius pačius mažuosius mūsų šalies piliečius. Bendruomenės nariams pasirodė, kad tai – tinkamiausias būdas parodyti meilę, supratimą, užuojautą, palaikymą ir pagalbą jų bendraamžiams, sergantiems vėžiu.

Akcijos iniciatorių – asociacijos „Paguoda“ – logotipas yra mažas žmogeliukas žaliame lašelyje, todėl renginio dieną mokyklos bendruomenės nariai buvo apsirengę žaliai arba savo aprangoje turėjo žalios spalvos akcentų, segėjo emblemas su žaliuoju lašeliu. Akcijos iniciatoriai kreipėsi į bendruomenės narius žodžiais: „Čia, visai čia pat, gyvena vaikai, kurie sunkiai serga. Čia, visai čia pat, jie gyvena, o mes jų nepastebim. Nepastebime, nes jie tiesiog labai retai būna šalia mūsų. Sunki ir klastinga liga šviesias jų vaikystės dienas uždaro į ligoninės palatas. Kaip turėtų būti baisu, kai negali susitikti, žaisti ir bendrauti su draugais. Bet mes juk galime jiems padėti. Padėti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Po lašą, po mažytį lašą savo širdelės šilumos pasidalinkime su jais, sergančiais vėžiu. Tegul ligoninės erdvės, kuriose mūsų bendraamžiams tenka praleisti daug laiko, tampa šviesios, šiltos ir jaukios“.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, etikos mokytoja

Zina Piličiauskienė

„SAULĖTEKIO“ TOLERANCIJA – 2018

Jei visi būtų vienodai stiprūs, gabūs, drąsūs, išpažintų vieną religiją, turėtų vienodas vertybes ir požiūrį, kalbėtų viena kalba – viskas būtų labai paprasta. Deja, pasaulis nevienalytis, labai skirtingas ir greitai besikeičiantis. Gyventi šių dienų pasaulyje nėra lengva, tačiau labai įdomu, jei esi pasirengęs būti šalia kitaip mąstančių, kalbančių, atrodančių, gyvenančių ir esi atviras užmegzti abipusiai pagarbų dialogą.

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras tolerancijai skiria ypatingą dėmesį, kadangi mokykloje mokosi aštuonių tautybių mokiniai su savita kultūra, tradicijomis bei religija. Mokykloje veikia tolerancijos centras – gyvas, pulsuojantis ir iš tiesų didelę vertę moksleiviams kuriantis organizmas. Tolerancijos tema šiais laikais siekia populiarumo viršūnes ir kasdien tampa vis labiau diskutuotina. Visuomenė supranta, jog tokios temos reikalingos patyčių prevencijai, vertybių ugdymui. Tai yra proga užkirsti kelią negeriems dalykams kiekvieno mūsų gyvenime. Nors tolerancijos centras nėra toji įstaiga, kuri imasi realių veiksmų sprendžiant netolerancijos klausimus, jame moksleiviai noriai ieško kūrybiškų sprendimų, kaip kovoti su visame pasaulyje opia problema. Šiais metais nusprendėme tolerancijos temą giliau panagrinėti, padiskutuoti, tad kaip vieną iš sprendimų  matome ne tik momentinius renginius, bet ir nuolatines tolerancijos pamokas. Galiu tik pasidžiaugti, jog mūsų aplinkoje tolerancija didėja, vyksta spartus augimas, progresija. Šiuo metu apie toleranciją kalbame ne tik siaurame mokyklos rate, bet ir už jos ribų. Ja skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių toleranciją. Vien kalbėti apie toleranciją yra nepaprastai sudėtinga, o būti tolerantišku žmogumi reikalauja dar daugiau pastangų. Užsiėmimų metu kalbėjome apie toleranciją istoriniu aspektu. Taip pat užsiminėme apie senąją ir naująją toleranciją: kuo jos panašios ir kuo skiriasi.Diskutavome apie tai, jog  tolerancija visų pirma yra pakanta, pagarba kitokiai nuomonei, pažiūroms ar įsitikinimams. Visuomenėje tolerancija pradėjo ryškėti po krikščionybės atsiradimo – jos tiesos aiškino apie žmogaus pakantumą, pagarbą ir lygybę, o ryškiausias to apipavidalinimas yra dešimt Dievo įsakymų.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, etikos mokytoja

Zina Piličiauskienė

Projektas„Saugumo akademija su Pelyte Visažine“

PELYTE_2018-10-11_spaudai-page-001-1-dar

 

Nuo lapkričio mėnesio Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, kartu su partneriais pradėjo vykdyti projektą „Saugumo akademija su Pelyte Visažine“. Tikslas yra formuoti teisingas nuostatas apie saugumą ir skatinti vaikų kritinį mąstymą savisaugos klausimais. Jis skirtas Vilniaus miesto pirmų klasių mokiniams. Projektas tęsis visus 2018/2019 mokslo metus.

Vaikų sužalojimai buvo ir išlieka didelė problema – jie dažnai patiria traumų. Tai, kas suaugusiajam yra savaime suprantamas elgesys, vaikui gali būti komplikuotu veiksmu. Vaikai dažnai nežino, kaip reaguoti sudėtingose situacijose, elgiasi impulsyviai, emocionaliai ir staigiai. Pirmos klasės mokinys dar nesugeba prognozuoti situacijų baigties, įvertinti atstumo, greičio. Vaikai dažnai patys gali sukelti pavojingas situacijas, žaisdami, pokštaudami ar tiesiog ieškodami nuotykių. Taigi, labai svarbu nuo mažens mokyti vaikus taisyklingo ir saugaus elgesio. Žinios apie saugų elgesį gali išgelbėti sveikatą ir gyvybę.

Sveikatos specialistai įsitikinę, kad daugumos traumų ir nelaimingų atsitikimų galima išvengti. Kaip tai galėtume padaryti? Labai svarbu kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą, sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje, rodyti patiems pavyzdį ir mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.

Šiuos mokomuosius užsiėmimus kartu su manimi sutiko vykdyti dvi pirmos klasės: 1a klasė, vadovė Irena Milevskaja ir 1 b klasė, vadovė Natalija Buržinskaja.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su parteriais parengė  rekomendacijas mokytojams ir mokinio knygelę su žaidimais ir užduotimis, kurios padeda įsisavinti žinias apie kelių eismo taisykles, kaip vengti pavojaus ir saugiai leisti laiką namie, mokykloje, žaidimų aikštelėje ar prie vandens telkinių. Prie kiekvienos užduoties yra naudingos pastabos, kurias kiekvienas vaikas turėtų prisiminti.

Pravesti mokomieji užsiėmimai abiejose pirmose klasėse sudomino mokinukus ir jie noriai kibo į darbus. Manome, kad tokie užsiėmimai labiau įsimenami, nes be klausimų ir atsakymų į juos, ugdytiniai piešė, atitinkamose vietose prie nupieštos aprangos, kuprinės ar dviračio kabino atšvaitus. Jiems šis užsiėmimas labai patiko ir klausė ar dar bus daugiau tokių mokymų.

 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Dienotvarkės svarba

dienos_ritmas

 

Rūpindamiesi mokyklos pradinių klasių mokinių sveikata, 2018/2019 m.m. pirmomis rugsėjo dienomis susitikome su jais aptarti dienos režimo. Tai vienas iš svarbiausių sveikatą bei protinę veiklą  lemiančių veiksnių. Todėl būtina sudaryti individualią dienotvarkę, atsižvelgiant į konkretų individą, jo gyvenimo tvarką, veiklą, organizmo poreikius ir interesus. Vaikų dienotvarkė labai priklauso nuo šeimos gyvenimo tvarkos. Vaikų pradžios mokykloje yra sudaroma visiems vaikams bendra dienotvarkė. Tačiau ją reikia adaptuoti prie kiekvieno vaiko organizmo gyvybinių funkcijų kaitos per parą. Daugelis organizmo funkcijų kinta pagal paros laiką ir pasireiškia padidėjusiu aktyvumu ryte ir dieną, sumažėjusiu vakare ir naktį. Mokslininkai, ištyrę tūkstantį žmonių, nustatė du didelio protinio darbingumo periodus: pirmasis nuo 8 iki 12 val., antrasis nuo 17 iki 19 val. Žemas lygis nustatytas nuo 13 iki 15 val. ir naktį nuo 2 iki 5 val. Pagal darbingumo kitimą žmones imta skirstyti į“vyturius“, kurių darbingumas didesnis pirmoje dienos pusėje, „pelėdas“ – didesnis darbingumas vakare ir „balandžius“, kurių darbingumas mažai keičiasi per visą dieną. Organizuojant vaikų ugdymą, poilsį, žaidimus, kūno kultūros užsiėmimus, būtina atsižvelgti į biologinių ritmų kaitą. Pagal cirkadinį (paros) dėsningumą dirba visi žmogaus organai ir sistemos. Žmogaus miegas ir budėjimas (nemiga) taip pat turi ryšį su šiuo ritmu.

Vaikai auga sveiki, veiklūs, gerai vystosi, turi gerą apetitą tada, kai sudarant dienotvarkę atsižvelgiama į jų sveikatą, amžių, individualų gyvenimo ritmą, poreikį judėti. Dienotvarkė turėtų būti sudaryta pagal šiuos reikalavimus:

Išlaikyti pusiausvyrą tarp aktyvios ir ramios veiklos, judrios ir ramios būsenos;

Kaitalioti aktyvią fizinę veiklą su kitomis veiklomis, jų rūšimis: intelektualine, menine, darbine,  ramiais žaidimais ir kt.;

Kaitalioti fizinę veiklą kambaryje su veikla gamtoje ir kieme;

Derinti savarankišką laisvai pasirenkamą fizinę veiklą su organizuota veikla siūloma pedagogo arba vaikų;

Atsižvelgti į metų laiką, meteorologines sąlygas;

Derinti emocionalius fizinius pratimus (žaidimus, pramogas, estafetes) su ne tokiais emocionaliais, tačiau darančiais didelę sveikatinamąją ir lavinamąją įtaką organizmui (pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti, plokščiapėdystės profilaktikai, kvėpavimo pratimai, kompensaciniai pratimai ir kt).

Dienos režimas negali būti tapatinamas su aukščiausiu ugdymo tikslu, kurio būtų fanatiškai siekiama. Ugdytojas turi parodyti, kad teisė yra susijusi su pareiga, tvarkingu gyvenimu, savalaike darbo ir poilsio kaita. Jei ugdytojas primena pareigą, duoda pastabą turėdamas kilnią idėją, rūpindamasis vaiko sveikata ir ateitimi, tai vaikas jaučia, kad ugdytojas yra aukštesnių idėjų vykdytojas, paklūstantis toms idėjoms pats ir taktiškai kviečiantis prisijungti mokinuką. Ugdytinis turi pajusti, kad nesilaikydamas dienotvarkės jis daro žalą savo sveikatai. Tvirto būdo, valios ir charakterio ugdymosi pagrindas – saviugda, kylanti iš dvasinio pasaulio, noro išreikšti save, rasti savo gyvenimo kelią ir tapti geresniu.

Labai svarbu, kad vaikai aktyviai ilsėtųsi gryname ore. Poilsio trukmė priklauso nuo mokinuko darbo pobūdžio, darbo sunkumo ir trukmės, amžiaus ir sveikatos būklės. Žemesniųjų klasių moksleiviams rekomenduojama būti lauke 3-3,5, vyresniųjų – 2,5-3, o aukštesniųjų – 2-2,5 valandas.

Mityba tai veiksnys, sąlygojantis gerą vaiko vystymąsi, organizmo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais ir energija. Labai svarbu, kad vaikas išeitų į mokyklą papusryčiavęs, sudaryta galimybė pavalgyti karštus pietus mokykloje. Maitinimosi režimas vaikams rekomenduotinas kas 3,5-4 valandas per dieną.

Namų užduotis mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję lauke apie 1,5 – 2 val. Rengiant namų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20 – 25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukų metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas ne nuo sunkiausios užduoties, o nuo vidutinio sunkumo ir trukmės.

Daugelis mokinių mėgsta ilsėtis žiūrėdami televizorių ir galvoja, kad taip pakankamai gerai pailsės, tačiau yra žinoma, kad tai reikalauja dėmesio. Taip padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams. Dėlto vaikams būtina riboti televizijos laidų žiūrėjimo laiką. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama žiūrėti televizijos laidas ne ilgiau kaip 1 valandą, vyresniųjų – 1,5 ir aukštesniųjų – 2 valandas per parą. Mokyklinio amžiaus vaikams prie kompiuterio rekomenduojama dirbti 1-2 valandas per savaitę. Dirbant namuose su kompiuteriu, darbą būtina baigti ne vėliau kaip valandą iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turi kuo ilgiau būti gryname ore aktyviai judėdami. Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturi skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną. Netikslinga laužyti jau susidariusio dinaminio stereotipo. Tačiau tuo metu kai kurių dienos režimo elementų trukmė gali keistis. Pavyzdžiui, mokinys gali vėliau eiti miegoti ir vėliau keltis ryte. Dėl to galima vėliau pusryčiauti.

Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 11-12 valandų per parą, 8-10 metų –10 val., 11-14 metų – 9-9,5 val., 15-17 metų – 8-9 valandas. Neišsimiegoję mokiniai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.

Užtikrinant tinkamą dienos režimą, sukuriama sąlyginių refleksų sistema. Racionalus energijos panaudojimas apsaugo mokinio organizmą nuo persitempimo.

Taigi, jei norite, kad Jūsų vaikas sėkmingai adaptuotųsi mokykloje, svarbu:

Iš anksto pripratinti vaiką prie disciplinos ir dienos režimo, ypač jei jis nelankė vaikų darželio;

Patiems tėvams nusiteikti pozityviai (ir tuo pačiu pozityviai nuteikti vaiką) mokyklos, mokytojo, bendraklasių atžvilgiu;

Nuolat palaikyti vaiko savigarbą, girti jį už visus pasiekimus ;

Nepanikuoti dėl laikinų vaiko nesėkmių, o taktiškai padėti jam įveikti sunkumus;

Neperkrauti pirmoko papildomais būreliais, palikti laiko vaiko poilsiui, žaidimams; skatinti vaiko bendravimą su bendraklasiais, nekritikuoti ir nepeikti jų.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Kuprinių svėrimo akcija
„Ar žinai, kiek sveria Tavo kuprinė?“

logo_kuprine

Daugelis tėvų pamiršta reguliariai patikrinti, kokius „turtus“ į mokyklą tempia jų atžalos. Todėl pradžioje 2018/2019 m.m. mokykloje, pradinių klasių mokiniams, vykdėme kuprinių svėrimo akciją, kuri turėtų priminti, jog labai sunkių kuprinių palydovai yra nugaros skausmai ir netaisyklinga laikysena. Vaikų stuburas auga ir kaulėja iki 14 metų, todėl ypač svarbu, kad šiuo periodu kaulinį audinį veiktų kuo mažiau neigiamų išorės veiksnių.

Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno masės (pvz., jei vaiko svoris yra 30 kg, tai kuprinės svoris turėtų būti ne didesnis nei 3 kg). Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės.

Visus mokyklinius reikmenis ir knygas rekomenduojama neštis tik mokyklinėje kuprinėje, kurios diržai turėtų būti nei pernelyg laisvi, nei suveržti, jų ilgis turi būti reguliuojamas. Kuprinės diržų plotis turi būti ne siauresnis nei 3,5 cm. Atšvaitai – būtini mokyklinės kuprinės elementai.

„Neretai tenka matyti, moksleivius, atsainiai persimetusius kuprines per vieną petį. Toks jų nešiojimo būdas gali nulemti stuburo iškrypimą, raumenų pertempimą. Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau mokinio juosmens. Jei vaikui kuprinė yra per sunki, ji verčia lenktis į priekį. Kadangi stuburas nėra prisitaikęs prie tokios padėties, neteisingo kuprinės nešiojimo pasekmes galima jausti visą gyvenimą.Netaisyklinga kūno laikysena – vienas labiausiai paplitusių vaikų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, ji diagnozuojama 25 – 30 proc.

Dar 5 naudingi patarimai moksleiviams ir jų tėvams:

• Sunkiausius daiktus dėkite į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros (dėl tolygaus svorio pasiskirstymo);

• Daiktus reikia sudėti taip, kad jie neslidinėtų po kuprinę;

• Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir sudėkite arba nurodykite savo vaikui susidėti tik tai dienai reikalingus daiktus;

• Jei vaikas jaučia nugaros skausmą ar diskomfortą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją;

• Reguliari mankšta – geros laikysenos draugė!

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

Pasaulinės AIDS dienos protmūšis: „AIDS: geriau žinoti 2018“

AIDS2-web

Pasaulinės AIDS minėjimo dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pakvietė ugdymo įstaigų bendruomenes dalyvauti iniciatyvoje „AIDS: geriau žinoti 2018“. Iniciatyvos partneriai: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Šiemet viktorina sukvietė per 560 organizacijų, subūrusių daugiau kaip 34 tūkst. asmenų, kurie varžėsi protų mūšyje.Gruodžio 1-oji – pasaulinė kovos su AIDS diena, minima nuo 1988 m. Jos simbolis – raudona juostelė. Nuo 1981 m., kai buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę, skatinti brandesnį požiūrį į šią ligą. Šių metų AIDS dienos šūkis: „Nulis naujų ŽIV užsikrėtimų, nulis diskriminacijos, nulis naujų mirčių nuo AIDS!”

2018 metų lapkričio 30 d. mūsų mokykla parodė savo solidarumą prisijungdama prie šios iniciatyvos. Iniciatyvos vykdytojos mokykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė ir biologijos mokytoja Jelena Jermolenko. 9 klasės mokiniai sudarė komandas ir rungtyniavo tarpusavyje. Svarbu buvo ne nugalėti, bet atsiliepti į šiai dienai ypač svarbią iniciatyvą. Atsakinėdami į klausimus mokiniai pagilino savo žinias apie žaibiškai plintantį ŽIV virusą, jo sukeltą ligą, AIDS, kontroliavimo būdus, prevencines priemones.

Manau, kad, įsitraukę į „AIDS: geriau žinoti 2018“ iniciatyvą, mūsų mokyklos bendruomenės nariai buvo tikslingai informuoti apie ŽIV ir AIDS grėsmes, todėl jie sieks savo ir kitų asmenų atsakingo elgesio, kad Lietuvoje, bent jau dėl šios priežasties, žmonių skaičius tikrai nemažėtų!

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Zina Piličiauskienė

 

SVEIKATA VISUS METUS

 

Laiką gamtoje leisk saugiai

 

Konkursas „VITAMINIZUOTAS 2017“ Vitaminizuotas_2017

 

Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Netradicinė etikos pamoka

 

2017 m. projektas „Atverk paguodos skrynelę“ 2017-10 Paguodos skrynelė

 

Socialinė akcija „Išties pagalbos ranką socialiai stokojančiam“ 2017-01-09 – 10 Akcija Ligonineje

 

Tarp konkurso „Švarių rankų šokis 2016“ nugalėtojų – mūsų pirmokaisvariu-ranku-sokis-2016

 

Protų mūšis „SVEIKA MITYBA“protu-musis_7-klases

 

Protų mūšis „PROTONAUTAI“:  2016-11-15-16-protmusis-protonautai

 

Projektas-konkursas „Atšvaitų mada“:   atsvaitu-mada

 

Pamoka antrokams “Mano sveiki dantukai”:   mano-sveiki-dantukai

 

Žinių varžytuves „Sveikatos skrynia“2016-11-24-sveikatos-skrynia

 

Piešinių konkursas „SVEIKŲ PUSRYČIŲ LĖKŠTĖ“:   sveiku-pusryciu-lekste

 

Konkursas „Vitaminizuotas 2016″ : konkursas-vitaminizuotas-2016

 

„Saulėtekyje“ su šiukšlėmis kovojame savaip…   atlieku-atgimimas

 

Edukacinis projektas „Košės diena 2016“:    koses-diena-2-c-klaseje

 

Projektas „Atverk paguodos skrynelę 2016“:   2016-10-25-paguodos-skrynele

 

Fotografijų konkursas „Gražiausia šypsena – nes kasdien 2×2“:  konkursas-sypsena-2c

 

„Saulėtekio“ mokiniai prieš AIDS:   2016-12-01-stop-AIDS

 

Penktokų projektas:   Sveikatai žalingos medžiagos

Kontaktai

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis
centras


Kaminkelio g. 10, Vilniaus m.,
Vilniaus m. sav., LT-02182
Telefonas: (8 5) 2695522
El. paštas: rastine@sauletekio.vilnius.lm.lt

Parašyk mums

Pamokų laikas

1. 08:30 - 09:15
2. 09:25 - 10:10
3. 10:20 - 11:05
4. 11:25 - 12:10
5. 12:30 - 13:15
6. 13:25 - 14:10
7. 14:20 - 15:05
8. 15:15 - 16:00