Kontaktai

Vilniaus SAULĖTEKIO mokykla-daugiafunkcis centras

Kaminkelio g. 10, Vilniaus m.,
Vilniaus m. sav., LT-02182
Telefonas: (8 5) 2695522
El. paštas: rastine@sauletekio.vilnius.lm.lt


Kontaktų forma



Kontaktai

       Projektas „Kokybės krepšelis“

 

Mokyklos bendruomenės dalyvavimas ES  projekte „KOKYBĖS KREPŠELIS“

 Vykdant  projektą „KOKYBĖS KREPŠELIS“ NR. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, Vilniaus Saulėtekio mokykloje- daugiafunkciame centre sudaryta darbo grupė, atsakinga už sėkmingą projekto įgyvendinimą, parengtas mokyklos veiklos tobulinimo planas, kuris buvo išsamiai aptartas mokytojų susirinkime spalio 7 d.

Pristatydama veiklos tobulinimo planą mokytojams direktorė Reiza Zinkevičienė akcentavo projekto ir veiklos tobulinimo tikslus, kiekvienos veiklos svarbą, su  mokytojų darbo grupe išsamiai aptarė  uždavinius  ir priemones sėkmingam projekto įgyvendinimui.

Siekiant numatyto veiklos plane tikslo – stiprinti asmeninės mokinių ūgties socialines kompetencijas – mokytojai aptarė kaip  gerinti pamokos vadybą,  užtikrinti mokymosi įvairovę, kaip organizuoti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų  kompetencijų tobulinimą, kaip pritaikyti ugdymo turinį ir procesą įvairių gebėjimų mokiniams, kaip vykdyti ir koordinuoti mokinių asmeninės pažangos įsivertinimą, kokias sąlygas sudaryti mokiniams mokymuisi, nepažeidžiant lygių galimybių ugdymo nuostatų, kaip organizuoti mokinių ugdymą(si) nuotoliniu būdu, kaip įrengti mokiniams edukacines aplinkas, padedančias ugdyti mokinių socialines kompetencijas ir stiprinti jų pozityvų bendravimą bei bendradarbiavimą, kaip dalintis patirtimi su kolegomis ir padėti vieni kitiems.

Susirinkimo metu sudaryta 10-ties mokytojų grupė, kuri stebės kolegų pamokas, vykdys stebėtų pamokų refleksiją ir analizę, sukaups vertingų stebėtų pamokų pavyzdžių ir gerosios patirties banką. Šie mokytojai pakvies kolegas ir į savo pamokas, dalinsis gerąja patirtimi.

Susirinkimo metu taip pat aptartas labai svarbus – mokinių  ugdymo karjerai klausimas.

Iki šiol mokykloje nebuvo ugdymo karjerai koordinatoriaus, todėl profesinio orientavimo, ugdymo karjerai veiklas atlikdavo klasių vadovai ir auklėtojai. Dabar paskirti 4 mokytojai, atsakingi už skirtingų klasių mokinių ugdymą karjerai, kurie atliks koordinatorių ugdymo karjerai funkcijas. Mokykloje bus plečiama  neformalaus ugdymo būrelių pasiūla atsižvelgiant į mokinių polinkius, gebėjimus bei interesus.

Informaciją parengė Irena Navickienė,

anglų kalbos mokytoja, pagalbos mokiniui specialistė

2020-10-07

 

 

 

  Įgyvendinamos mokyklos tobulinimo plano veiklos

Kolegialus mokymasis

Siekiant tobulinti mokykloje ugdymo procesą bei jo kokybę, vienas iš labiausiai pasiteisinančių komandinio darbo metodų yra kolegialus grįžtamasis ryšys. Jo dėmesio centre yra pamoka ir mokinių bei mokytojo mokymasis.

Kas yra kolegialus  mokymasis? Tai toks mokymasis, kai mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų, dalydamiesi patirtimi, atradimais, idėjomis, sumanymais.

Kolegialūs mokymosi procesai padeda mokytojams išsiaiškinti, kokie veiksniai prisideda prie pamokos efektyvumo didinimo ir padeda mokiniams mokytis. Tam reikia sukurti mokykloje vidinę grįžtamojo ryšio kultūrą. Mokytojų vienas kito pamokų stebėjimas ir po to sekantis kolegialus grįžtamasis ryšys kiekvienam asmeniškai suteikia puikią galimybę mokytis. Dalyvaudami pamokose, mokytojai suteikia vienas kitam vertingos informacijos. Tai suteikia jiems stiprybės ir impulsų pamokinės veiklos optimizavimui ir asmeniniam tobulėjimui.

Vyr. lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Čiburaitė-Šarmavičienė dalyvauja projekte „Kokybės krepšelis“, todėl norėtų pasidalinti su kolegomis savo patirtimi ir  pristato savo parengtą straipsnį „Kokia turi būti šiuolaikiška pamoka, kad mokiniai pasiektų gerų rezultatų ?“ ir dalinasi prezentacija „ Pamokos struktūra“.

 

Kokia turi būti šiuolaikiška pamoka , kad mokiniai pasiektų gerų rezultatų?

„Gera mokykla – prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti mokykla, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir mokymusi.“- teigiama  „Geros mokyklos koncepcijoje“.

Mokytojas , kuris dirba pagal geros mokyklos koncepciją turi mokėti dirbti šiuolaikiškai, kad pasiektų gerų rezultatų. Kas gi yra gera šiuolaikiška pamoka?

Sėkminga pamoka turi atitikti pagrindinius šiuolaikinės pamokos kriterijus: tai pirmiausiai puikiai suplanuota pamoka, su aiškiai suformuluotu uždaviniu, kuriame atsispindėtų ne tik kiekybiniai , bet ir kokybiniai kriterijai, uždavinys turi būti diferencijuotas, skirtingiems klasėje besimokančių mokinių lygiams, nes visų vienodai mokyti negalima, norint kiekvieną ko nors išmokyti.

Taip pat labai svarbu, kad mokiniai įgustų įsivertinti save pagal mokytojo pateiktus konkrečius vertinimo kriterijus. Todėl mokytojas turi gerai apsvarstyti  ir pateikti mokiniams labai aiškiai suformuluotus vertinimo kriterijus šalia pamokos uždavinio.

Labai svarbu pasirinkti ir tinkamus mokymo metodus, nes šiuolaikiniams alfa kartos vaikams, kurie gimę nuo 2010m.  jau nebetinka metodai, kuriais mokėme prieš 5-ius metus ar net anksčiau. Alfa kartos vaikai nekantrūs, norintys iškart patenkinti savo poreikius, labiausiai iš visų kartų reikalaujantys pagarbos sau ir siekiantys būti geriausi, jie-prasmės ieškotojai. Šiai kartai mokantis svarbu tyrinėti ir išmėginti. Mokant šios kartos atstovus svarbu bendradarbiauti. Jie nesimokys, jei nematys prasmės, o geriausiai įsimins tai, ką patys išbandys ir patirs. Jie yra nemėgstantys prievartos ir nepripažįstantys autoritetų vaikai. Tai iššūkis tėvams ir pedagogams, nes tai, kad esi suaugęs šių vaikų akyse nepadaro suaugusio viršesniu.

Todėl reikėtų rinktis patrauklius praktinio, kritinio mąstymo ir aktyvaus mokymosi metodus: (Tyrimo metodas, GPD (galvok, pasakyk, dalinkis),minčių lietus, judrūs žaidimai, darbas grupėse ir komandose, vaidmenų žaidimai, pamokos modeliavimas, diskusija, mokymasis tarnaujant,  ŽNS (žinau, noriu sužinoti), SPRĘSK, tikslų gretinimas, pamokos modeliavimas, durstinys ir daugelis kitų), kurie skatintų tarpusavio bendradarbiavimą, kūrybinį mąstymą, emocinio intelekto lavinimą ir atvertų galimybes patiems mokiniams atrasti, ištirti, pritaikyti žinias realiame gyvenime.

Veikla pamokoje turi būti diferencijuojama, individualizuojama ir suasmeninama  kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus, taip įdarbinant pamokoje visus mokinius,  veiksmingai išnaudojant laiką, išteklius, pažangiausias informacines technologijas.

Mokėjimas pastebėti mokinį kaip asmenybę, jo gebėjimų pažinimas, individualios mokinio pažangos matavimas, mokinio įsivertinimas ir refleksija pamokoje padeda siekti sėkmės  mokytojui . Nuolat taikomas mokinių įsivertinimas stiprina jų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, objektyvų požiūrį į savo pasiekimus ir daromą pažangą.

Pasaulis itin sparčiai kinta, todėl būtina išugdyti kompetencijas, kurių reikės, kad mokiniai sėkmingai gyventų ir kurtų ateities visuomenėje. Vadovaujantis šiuo požiūriu rytojui mokyti reikia jau šiandiena. Šiuolaikiniame pasaulyje žinių kiekiui  greitai augant , labai svarbus tokių kompetencijų, kaip kognityvinis lankstumas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, kompleksinis problemų sprendimas, bendradarbiavimas, emocinis intelektas, gebėjimas derėtis, žmogiškųjų išteklių vadyba,  ugdymas, kad greitai kintančiose situacijose mokinys galėtų priimti sėkmę užtikrinančius sprendimus.

Taip pat mokytojas pamokas turėtų vesti šiuolaikinei kartai suprantama kalba informacinių- išmaniųjų technologijų erdvėje, nors tai didžiulis iššūkis ,ypač vyresnės kartos mokytojams.

Puikiai pasirengti pamokai reikia laiko, kompetencijos ir sėkmės. Mokymąsi skatinanti aplinka – tiesioginis kelias į sėkmę pamokoje. Šią aplinką kiekvienas mokytojas susikuria savaip. Mokinio sėkmė tolygi mokytojo sėkmei. Nėra idealių mokinių ir neįmanoma išmokyti visų mokinių vienodai gerai. Todėl net minimalus mokinio pasiekimas jau yra sėkmė.

Sėkmingai pamokai nepakanka vien gero pamokos plano. Mokytojas nepatirs sėkmingos pamokos „skonio“, jei neturės gerų santykių su mokiniais. Mokytojas turi įgyti mokinių pasitikėjimą, mokiniai turi nebijoti klausti, diskutuoti. Kiekvienas iš jų turi pasiekti optimaliausių rezultatų. Tik kai kiekvienas mokinys pasiekia maksimaliai tai, ką jis gali, galima sakyti, kad pamoka buvo sėkminga.

Būtina suvokti, kad mus sieja vienas bendras tikslas – padaryti mokyklą tokią, kurioje visi mokiniai pajustų sėkmingo mokymosi džiaugsmą ir realizuotų savo gebėjimus!

Mokslininkų nuomone, mokiniai išmoksta , prisimena:

              10 % to, ką perskaito,

              20 % to, ką girdi,

              30 % to, ką mato,

              50 % to, ką mato ir girdi,

              70 % to, ką aptaria su kitais,

              80 % to, ką asmeniškai išbando,

              95 % to, ko moko kitus.

Taigi, jeigu netinkamai išmokstama, tai sėkmingai pamirštama.

Tad, sėkminga pamoka turi atitikti pagrindinius šiuolaikinės pamokos kriterijus: aiškus, suprantamai suformuluotas ir diferencijuotas pamokos uždavinys, atitinkantis bendrąsias programas ir orientuotas į rezultatą su kiekybiniais ir kokybiniais vertinimo kriterijais, kuriama kūrybiška mokymo(si) aplinka, suplanuota diferencijuota ir suasmeninta mokymo(si) veikla, padedanti įgyvendinti iškeltą uždavinį, pritaikomi tinkami mokymo metodai, naujos medžiagos įtvirtinimas, įsivertinimas ir vertinimas pagal atitinkamus kriterijus, reflektavimas.

Pamokos struktūra

 

Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro

vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Čiburaitė-Šarmavičienė

2020-11-09

 

Karjeros ugdymas

 

1-4 KLASIŲ KARJEROS UGDYMO PROGRAMA

1-4 KLASIŲ KARJEROS UGDYMO PROGRAMOS ATASKAITA(1-OJI DALIS)

1-4 KLASIŲ KARJEROS UGDYMO PROGRAMOS ATASKAITA (2-OJI DALIS)

5-6 klasių karjeros ugdymo planas

7-8 klasių karjeros ugdymo planas

9-10 klasių karjeros ugdymo planas

Prezentacija 9- 10 kl. mokiniams

Ugdymas karjerai prasideda nuo fantazijų, žaidimų ir profesijų pažinimo

Ugdymas karjerai – tai ne vien tik supažindinimas su profesijomis ar viso gyvenimo sėkmės formulės žinojimas, bet ir profesijos rinkimasis, rengimasis jai, reikiamų asmens savybių ugdymasis, tam tikrų kompetencijų įgijimas. Visa tai susiję su vaiko mąstymu, vaizduote, fantazijomis, veiklomis, kitų įtakomis ir pan. Todėl apie karjeros ugdymą būtina kalbėti netgi nuo ankstyvojo vaikų amžiaus, kadangi būtent šiuo laikotarpiu išsiugdyti socialiniai, meniniai gebėjimai neretai tampa pagrindu tolimesnei profesijai ir karjerai.

Šiuolaikinė ugdymo paradigma atsisako požiūrio į vaiką, kaip dar socialiai ir kultūriškai nebrandų individą. A. Juodaitytė, nagrinėdama vaikystės fenomeną socialiniu-edukaciniu aspektu, nurodė, jog vaikas – tai savita esybė su bręstančiu ir besiformuojančiu pasauliu. Ji pabrėžia, kad ankstyvoje vaikystėje išsiugdyta intuicija, vaizduotė, muzikiniai, meniniai gebėjimai vėliau tampa pagrindu – ypač menininko – tolimesnei profesijai ir karjerai. Šiame amžiuje sumenkėja vaiko egocentrinė kalba, jis pradeda suprasti, kad savo nuomonę, veiksmus reikia derinti su kitais, t. y. formuojasi socialinė pajauta. Apie trečiuosius metus vaikas vietoj savęs įveda žaislą. Žaidimas tampa ir tyrimu, ir konstravimu, ir vaidmeniu. Vaikas geba sudaryti veiksmų planą, turi darbinę atmintį. Šio amžiaus vaikai gerai skiria žmones pagal lytį, žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Būtent   tai yra labai  svarbu vaiko tolimesnės karjeros ugdymui.

Kanados psichologės M. Cahill ir E. Furey 2017 m. atliko 3–8 metų amžiaus vaikų ugdymo karjerai tyrimą. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai sėkmingai susipažįsta su suaugusių žmonių darbine veikla, jų profesijomis, pedagogai šiam tikslui taiko įvairias ugdymo strategijas, o tėvams yra ne svetima mąstymo apie būsimą jų vaiko profesiją tema. Dar daugiau, tėvai turi labai daug galimybių supažindinti vaikus su įvairiomis žmonių veiklomis, pasikalbėti su vaikais apie savo darbus, jų žavesį, sunkumus, sutinkamas problemas.

Psichologijos klasikai, tokie kaip Ž. Piaže, L. Vygotskis, E, Eriksonas, A. Maslou, K. Rodžersas, nagrinėdami vaiko raidos fiziologinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius, edukacinius, aplinkos poveikio ypatumus, vienaip ar kitaip prisidėjo  ir prie karjeros ugdymo teorijos(-ų) bei praktikos radimosi. Dažniausiai  psichologai konkretiems tyrimams, susijusiems su karjeros ugdymu, pasirenka vyresnio amžiaus tarpsnio jaunus žmones (paauglius, studentus). Tai iš dalies suprantama, kadangi dar gajus požiūris, jog jaunesnio  amžiaus vaikai yra per maži karjeros ugdymui. Tačiau, kaip nurodo psichologė J. Navaitienė, jau ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo vaikai geba atpažinti įvairias profesijas kaip suaugusiųjų vaidmenis ir tikisi juos atlikti, kai užaugs.  Taip pat psichologė, remdamasi profesinio konsultavimo teorijų kūrėjo  D. Superio vėlesniais darbais, įvardija chronologines profesinės raidos stadijas ir substadijas. Vaiko augimo stadijoje išskiriamos keturios substadijos:

  1. Smalsumo (nuo gimimo iki 4 metų amžiaus). Profesinę raidą tuo metu motyvuoja poreikiai ir noras pažinti pasaulį.
  2. Fantazijos (nuo 4 iki 7 metų amžiaus). Profesinės raidos motyvacija šioje substadijoje susijusi su įvairių profesinių vaidmenų atlikimu.
  3. Interesų (nuo 7 iki 11 metų amžiaus). Profesinę raidą šiuo metu skatina tai, kuo individas mėgsta užsiimti ir ko jis nemėgsta.
  4. Galimybių (nuo 11 iki 14 metų amžiaus). Šioje stadijoje individas sprendžia apie tai, kam jis gabus, ką jis gali veikti ir kokie yra įvairių atliekamų darbų reikalavimai darbuotojams.

Profesijos pasirinkimas ir jos įgijimas (pasiekimas) – ilgas procesas. Jis vyksta pakopomis, stadijomis, kurias lydi įvairios vaiko mąstymo transformacijos, aplinkos įtakos. Tai puikiai demonstruoja JAV dviejų psichologių K.A.S.Howard ir M.E. Walsh parengta knyga ,, Mano vaikas renkasi karjerą“, kurioje akcentuojama ankstyvosios/viduriniosios vaikystės svarba su karjera susijusių poreikių formavimuisi.  Tai amžiaus periodas, kai atsiranda pirmos būsimos karjeros užuomazgos. Autorės pabrėžia, kad „viduriniosios vaikystės etape (3,5 – 6 metų) vaikas išgyvena priešpriešą tarp iniciatyvumo ir kaltės jausmo. Pasitikintis savimi ir savarankiškas vaikas gali tapti iniciatyviu. Šioje stadijoje vaikai pilni energijos ir noro išbandyti tai, kas nauja. Pareigos jausmas atsiranda kartu su siekių užuomazgomis. Vaikui pavykus įveikti prieštaravimus, šiame periode atsiranda pareigos jausmas, formuojasi sąžinė. Iniciatyvus žmogus sugeba veikti bei įsitvirtinti šiandienos darbo pasaulyje, konkuruoti, nebijo iššūkių. Suformuotas pareigos jausmas tampa skatinančiu veiksniu prisiimant atsakomybę už save, savo sprendimus, artimus žmones“. Svarbiausia šio amžiaus veikla, kas jau buvo mūsų aukščiau pabrėžta, – fantazija ir žaidimai. Tai leidžia vaikui prisiimti įvairius vaidmenis – gaisrininko, mokytojo, gydytojo bei laisvai tyrinėti gamtinę ir socialinę aplinką.

Taigi jau ankstyvojoje/viduriniojoje vaikystėje pradeda formuotis vaikų poreikiai, susiję su karjera, todėl ypač svarbu vaikus skatinti domėtis, ką dirba jų tėvai, artimieji, kokių žinių reikalauja tam tikra profesinė veikla. Svarbu, jog jie gebėtų dalintis žiniomis apie savo tėvų ir kitų suaugusiųjų darbus, profesijas, veiklas. Vaikų pažintis su profesijomis gali būti plečiama, apsilankant kurio nors iš vaiko tėvų darbovietėje ar kviečiant jį į grupę. Ir, žinoma, nereikia pamiršti žaidimų, nes kuriant ir dalyvaujant žaidybinėse situacijose vaikai taip pat gali sužinoti, koks yra profesijų pasaulis.

 

Vilniaus ,,Saulėtekio‘‘ mokyklos-daugiafunkcio centro

Direktorės pavaduotoja ugdymui Vilma Veličkienė

2021-03-22

 

KONSULTACIJOS MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI KLAUSIMAIS 

 

KUR TEIKIAMOS KONSULTACIJOS, KAS TEIKIAKOKIAIS KLAUSIMAIS KONSULTUOJA
 

I aukštas, socialinio pedagogo kabinetas;

ninazemaitele@gmail.com, tel. 868470803

Individualus mokinių, tėvų, klasės auklėtojų konsultavimas.

Profesinis mokymas: tėvams ir mokiniams (baigus 8 klases; baigus 10 klasių).

Hollando testas ir kiti asmenybės testai.

Paskaitos mokiniams, integruotos pamokos, tiksliniai užsiėmimai, seminarai, apsilankymai profesinio rengimo centre, pažintinės išvykos,  (nuotoliniu būdu).

 

II aukštas, skaitykla

siuskliusei@gmail.com, tel. 868734949

Organizuoja parodas, stendus, kaupia bukletus, knygas, žurnalus susijusius su profesiniu orientavimu. Galima kreiptis norint atsispausdinti reikiamą medžiagą apie mokymąsi, programas ir kt.
 

I aukštas, logopedo kabinetas, arba Kab. Nr. 30 ; zemaitelyt@gmail.com

Aukštosios mokyklos Lietuvoje: universitetai ir kolegijos.

Individualus mokinių, tėvų, klasės auklėtojų konsultavimas.

Lamabpo sistema.

Mokyklų pasirinkimas 11-12 klasėje.

Studijos užsienyje.

Anglų kalbos testai, CV rašymas.

Tarptautiniai projektai, kelionės.

Individualus mokinių konsultavimas Darbo paieška.

Studijų paskolos, asmeniniai finansų tvarkymo klausimai:

 

Pagrindinės ugdymo karjerai paslaugų veiklos mokykloje:

  • Karjeros konsultavimas (individualios ir grupinės mokinių, tėvų, klasės auklėtojų konsultacijos). Visi 7- 10 klasių (ir kiti norintys) mokiniai turi galimybę mokykloje atlikti Hollando profesijos pasirinkimo testą.
  • Ugdymas karjerai (paskaitos mokiniams, integruotos pamokos, tiksliniai užsiėmimai, seminarai, apsilankymai profesinio rengimo centre, pažintinės išvykos, ir t.t.)
  • Karjeros informavimas (tai informacijos apie karjeros galimybes rinkimo procesas, susitikimai su specialistais, įvairių profesijų atstovais, alumnais, išvykos į darbo biržą, universitetus ir t.t.)

Kokias mokinių karjeros kompetencijas siekiama ugdyti?

Savęs (asmenybės ypatumų) pažinimas
– Pažinti svarbias asmenybės charakteristikas ir jų sąsajas su karjera;
– Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis

 Karjeros planavimas

– Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.
– Priimti karjeros sprendimus.

Karjeros įgyvendinimas

– Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.
– Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką.
– Tikslingai ieškoti darbo

Karjeros galimybių pažinimas 
– Rasti ir veiksmingai naudoti karjeros informaciją.
– Pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes.
– Pažinti kintantį darbo pasaulį.

Kur kreiptis dėl konsultacijų, kitos papildomos informacijos:

 Mokinių ugdymo karjerai informacinė svetainė

Parengė socialinė pedagogė Nina Žemaitėlienė

2021-03-30

 

Naujos poilsio erdvės mokiniams

Norint, kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai, mokiniai mokykloje turi jausti komfortą. Tam didžiulę įtaką turi mokyklos aplinka.

Mokinių socialinių kompetencijų ugdymui įrengėme 2 edukacines aplinkas pirmojo aukšto koridoriuje. Šias erdves sudaro: individualių apmąstymų kampelis, staliukas-kubas, pufas, lipdukai, žaidimai.

 

 

Kontaktai

Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis
centras


Kaminkelio g. 10, Vilniaus m.,
Vilniaus m. sav., LT-02182
Telefonas: (8 5) 2695522
El. paštas: rastine@sauletekio.vilnius.lm.lt

Parašyk mums

Pamokų laikas

1. 08:30 – 09:15
2. 09:25 – 10:10
3. 10:20 – 11:05
4. 11:30 – 12:15
5. 12:35 – 13:20
6. 13:30 – 14:15
7. 14:20 – 15:05
8. 15:15 – 16:00